1 Gelin, RABbe sevinçle haykıralım, 2 Bizi kurtaran kayaya sevinç çığlıkları atalım,2 Şükranla huzuruna çıkalım, 2 Ona sevinç ilahileri yükseltelim!3 Çünkü RAB ulu Tanrıdır, 2 Bütün ilahların üstünde ulu kraldır.4 Yerin derinlikleri Onun elindedir, 2 Dağların dorukları da Onun.5 Deniz Onundur, çünkü O yarattı, 2 Karaya da Onun elleri biçim verdi.6 Gelin, tapınalım, eğilelim, 2 Bizi yaratan RABbin önünde diz çökelim.7 Çünkü O Tanrımızdır, 2 Bizse Onun otlağının halkı, 2 Elinin altındaki koyunlarız. Bugün sesini duyarsanız,8 Merivada, o gün çölde, Massadafö olduğu gibi, 2 Yüreklerinizi nasırlaştırmayın.9 Yaptıklarımı görmelerine karşın, 2 Atalarınız orada beni sınayıp denediler.10 Kırk yıl o kuşaktan hep iğrendim, 2 ‹‹Yüreği kötü yola sapan bir halktır›› dedim, 2 ‹‹Yollarımı bilmiyorlar.››11 Bu yüzden öfkeyle ant içtim: 2 ‹‹Huzur diyarıma asla girmeyecekler!›› Say.14:26-35; İbr.4:1-7).

1 Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!2 Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes!3 Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.4 Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės.5 Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.6 Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus!7 Jis yra mūsų Dievas, o mes­Jo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą,­8 "neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,9 kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!10 Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’.11 Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ "