1 保罗和西拉经过暗非波里、亚波罗尼亚， 来到帖撒罗尼迦， 在那里有犹太人的会堂。 2 保罗照他的习惯进去， 一连三个安息日， 根据圣经与他们辩论， 3 讲解证明基督必须受害， 从死人中复活， 说： "我所传给你们的这位耶稣， 就是基督。" 4 他们中间有人给说服了， 就附从了保罗和西拉； 还有一大群虔诚的希腊人， 和不少显要的妇女。 5 但犹太人嫉妒起来， 招聚了一些市井流氓， 纠合成群， 骚动全城， 冲进了耶孙的家， 搜索保罗和西拉， 要把他们交给民众。 6 搜索不到他们， 就把耶孙和几个弟兄， 拉到地方长官那里， 喊叫着说： "这些扰乱天下的人， 也到这里来了， 7 耶孙却收留他们。这些人都违背凯撒的法令， 说另外还有一个王耶稣。" 8 群众和地方长官听见这话， 就惊慌起来， 9 取得耶孙和其余的人签保后， 才放了他们。 10 弟兄们当夜立刻送保罗和西拉往比里亚去。二人到了， 就进入犹太人的会堂。 11 这里的人， 比帖撒罗尼迦人开明， 热切接受主的道， 天天考查圣经， 要知道所听的是否与圣经相符。 12 结果他们中间有很多人信了， 也有高贵的希腊妇女， 男的也不少。 13 但帖撒罗尼迦的犹太人， 知道保罗又在比里亚宣讲 神的道， 就到那里去， 煽动挑拨群众。 14 弟兄们立刻把保罗送到海边去； 西拉和提摩太仍然留在比里亚。 15 护送保罗的人带他到了雅典； 保罗吩咐他们叫西拉和提摩太赶快去见他， 于是他们就回去了。 16 保罗在雅典等候他们的时候， 看见满城都是偶像， 心灵十分忿激。 17 于是在会堂里， 同犹太人和虔诚的人辩论； 并且天天在市中心和所遇见的人辩论。 18 还有伊壁鸠鲁派和斯多亚派的哲学家也同他争论， 有的说： "这个拾人牙慧的人要说什么呢？"有的说： "他似乎是一个宣传外地鬼神的人。"这是因为保罗传扬耶稣和复活的道理。 19 他们拉着保罗， 把他带到亚略．巴古那里， 说： "你所讲的这个新道理， 我们可以知道吗？ 20 因为你把一切新奇的事， 传到我们耳中， 我们愿意知道这些事是什么意思。" 21 原来所有雅典人和外侨， 专好谈论和打听新奇的事， 来打发时间。 22 保罗站在亚略．巴古当中， 说： "各位雅典人， 我看你们在各方面都非常敬畏鬼神。 23 我走路的时候， 仔细看你们所敬拜的， 发现有一座坛， 上面写着‘献给不认识的神’。我现在把你们不认识而敬拜的这位神， 传给你们。 24 创造宇宙和其中万有的 神， 既然是天地的主， 就不住在人手所造的殿宇， 25 也不受人手的服事， 好像他缺少什么； 他自己反而把生命、气息和一切， 赐给万人。 26 他从一个本源造出了万族来， 使他们住在整个大地上， 并且定了他们的期限和居住的疆界， 27 要他们寻求 神， 或者可以摸索而找到他。其实他离我们各人不远， 28 因着他我们可以生存、活动、存在， 就如你们有些诗人说： ‘原来我们也是他的子孙。’ 29 我们既然是 神的子孙， 就不应该以为他的神性是好像人用手艺、心思所雕刻的金银石头一样。 30 过去那无知的时代， 神不加以追究； 现在， 他却吩咐各处的人都要悔改， 31 因为他已经定好了日子， 要借着他所立的人， 按公义审判天下， 并且使他从死人中复活， 给万人作一个可信的凭据。" 32 众人一听到死人复活的事， 就讥笑他， 但有的说： "我们要再听听你讲这件事！ " 33 这样， 保罗就离开他们。 34 但有几个人接近他， 并且信了主， 其中有亚略．巴古的议员丢尼修， 一个名叫戴马里的女子， 还有其他的人。

1 Perėję Amfipolį ir Apoloniją, jie atvyko į Tesaloniką, kur buvo žydų sinagoga.2 Pagal savo įprotį Paulius užėjo pas juos ir tris sabatus aiškinosi su jais Raštus,3 dėstydamas ir įrodinėdamas, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių ir kad: "Kristus­tai Jėzus, kurį aš jums skelbiu".4 Kai kurie iš jų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė pamaldžių graikų ir nemaža aukštos kilmės moterų.5 Bet neįtikėję žydai, apimti pavydo, surinko iš gatvės piktų žmonių, sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Jie užpuolė Jasono namus ir ėmė ten ieškoti Pauliaus ir Silo, norėdami išvesti juos prieš minią.6 Jų neradę, nusitempė Jasoną ir kelis brolius pas miesto vadovus, šaukdami: "Tie žmonės, kurie verčia visą pasaulį aukštyn kojom, atvyko ir čia,7 o Jasonas juos priglaudė. Visi šitie laužo ciesoriaus įsakymus, tvirtindami, jog esąs kitas karalius, būtent Jėzus".8 Taip jie sukėlė nerimo jų klausiusiai miniai ir miesto vadovams.9 Šie, gavę iš Jasono ir kitų užstatą, paleido juos.10 Broliai tuojau pat, nakčia, išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Ten atvykę, jie užėjo į žydų sinagogą.11 Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.12 Daugelis iš jų įtikėjo, taip pat nemažai kilmingų graikų moterų ir vyrų.13 Sužinoję, kad Paulius jau Berėjoje skelbia Dievo žodį, Tesalonikos žydai atskubėjo ir čia drumsti ir kurstyti žmonių.14 Tada broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros, o Silas ir Timotiejus pasiliko ten.15 Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiau atvyktų pas jį, grįžo atgal.16 Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu.17 Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, o aikštėje kasdien su tais, kurie ten būdavo.18 Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: "Ką šis plepys nori pasakyti?" O kiti: "Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas". Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą.19 Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: "Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi?20 Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų".21 Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja.22 Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: "Atėnų vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais labai religingi.23 Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu.24 Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose25 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.26 Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas,27 kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų.28 Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš Jo’.29 Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka.30 Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,31 nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių".32 Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: "Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą".33 Šitaip Paulius paliko jų būrį.34 Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai.