1 我们离别了他们以后， 船就直航到了哥士， 第二天到罗底， 从那里开往帕大拉； 2 遇见了一艘开往腓尼基的船， 就上船起行。 3 我们远远看见塞浦路斯， 就从南边驶过， 直航叙利亚， 在推罗靠了岸， 因为船要在那里卸货。 4 我们找到了一些门徒， 就在那里住了七天。他们凭着圣灵的指示告诉保罗不要上耶路撒冷去。 5 过了这几天， 我们就启程前行， 他们众人带着妻子儿女送我们到城外。我们跪在海滩上祷告， 互相道别。 6 我们上了船， 他们就回家去了。 7 我们从推罗继续航行， 到了多利买， 问候那里的弟兄， 与他们同住了一天。 8 第二天我们离开那里， 来到该撒利亚， 到了传福音的腓利家里， 与他住在一起。他是那七位执事中的一位。 9 他有四个女儿， 都是童女， 是会说预言的。 10 我们住了几天之后， 有一位先知， 名叫亚迦布， 从犹太下来。 11 他来见我们， 把保罗的腰带拿过来， 绑住自己的手脚， 说： "圣灵说， 犹太人在耶路撒冷要这样捆绑这腰带的主人， 把他交在外族人的手里。" 12 我们听了这些话， 就和当地的人劝保罗不要去耶路撒冷。 13 保罗却回答： "你们为什么哭， 使我心碎呢？我为主耶稣的名， 不但被捆绑， 就算死在耶路撒冷我也都准备好了。" 14 他既然不听劝， 我们只说了"愿主的旨意成就"， 就不出声了。 15 过了几天， 我们收拾行装， 上耶路撒冷去。 16 有该撒利亚的几个门徒同我们在一起， 领我们到一个塞浦路斯人拿孙家里住宿； 他作了门徒已经很久了。 17 我们到了耶路撒冷， 弟兄们欢欢喜喜接待我们。 18 第二天， 保罗和我们一同去见雅各， 长老们也都在座。 19 保罗问候了他们， 就把 神借着他的工作在外族人中所行的事， 一一述说出来。 20 他们听了， 就赞美 神， 对保罗说： "弟兄， 你看， 犹太人中信主的有好几万， 都是对律法很热心的人。 21 他们听说， 你教导所有在外族人中的犹太人背弃摩西， 叫他们不要给孩子行割礼， 也不要遵守规例。 22 他们总会听见你来了， 那怎么办呢？ 23 你就照我们的话作吧， 我们这里有四个人， 都有愿在身。 24 你把他们带去， 和他们一同行洁净礼， 并且替他们付钱， 让他们剃去头发， 这样大家就知道以前所听见关于你的事， 都不是真实的， 也知道你是遵守律法循规蹈矩而行的人。 25 至于信主的外族人， 我们已经写了信， 吩咐他们要禁戒祭偶像的食物、血、勒死的牲畜和淫乱。" 26 保罗就把那几个人带走了， 第二天和他们一同行了洁净礼。他们进了殿， 报明了他们洁净期满的日子， 以及各人献祭的时间。 27 七日将完的时候， 从亚西亚来的犹太人看见保罗在殿里， 就煽动群众， 并且捉住他， 28 喊叫着说： "以色列人哪， 快来帮忙！ 这个人到处教人反对人民， 反对律法和这个地方， 他甚至把希腊人也带进殿里， 污秽了这圣地。" 29 原来他们看见过以弗所人特罗非摩同保罗在城里， 就以为保罗带他进了殿。 30 于是全城震动， 民众一齐跑来， 捉住保罗， 拉出殿外， 殿门就立刻关起来了。 31 他们正想杀他的时候， 有人报告营部的千夫长， 说： "整个耶路撒冷都乱了！ " 32 千夫长立刻带着士兵和百夫长跑到他们那里。众人一看见千夫长和士兵， 就停止殴打保罗。 33 于是千夫长上前捉住保罗， 吩咐人用两条铁链捆住他， 问他是什么人， 作过什么事。 34 那时众人叫这个喊那个， 吵吵闹闹， 以致千夫长没有办法知道真相， 只好下令把保罗带到营楼去。 35 保罗到了台阶下面的时候， 士兵把他抬起来， 因为群众猛挤， 36 而且有一群人跟在后面叫喊： "干掉他！ " 37 他们带着保罗快到营楼的时候， 保罗对千夫长说： "我可以跟你讲一句话吗？"千夫长说： "你懂希腊话吗？ 38 难道你不就是不久以前作乱的、带领四千个杀手到旷野去的那个埃及人吗？" 39 保罗说： "我是犹太人， 是基利家的大数人， 并不是无名小城的公民， 求你准我向民众讲几句话。" 40 千夫长准许了他， 保罗就站在台阶上， 向民众作了一个手势。大家安静下来了， 保罗就用希伯来语讲话， 说：

1 Išsiplėšę iš jų glėbio, išplaukėme ir tiesiu keliu atvykome į Kosą, o kitą dieną į Rodą ir iš ten į Patarą.2 Radę laivą, plaukiantį į Finikiją, įlipome ir išplaukėme.3 Išvydę artėjant Kiprą, palikome jį kairėje ir leidomės link Sirijos, kur išlipome Tyre. Ten laivas turėjo iškrauti savo krovinius.4 Suradę mokinių, išbuvome su jais septynias dienas. Dvasios paskatinti, jie sakė Pauliui nevykti į Jeruzalę.5 Praėjus toms dienoms, mes išėjome ir leidomės į kelionę, o jie visi kartu su žmonomis ir vaikais palydėjo mus iki miesto ribos. Pajūryje suklaupę visi pasimeldėme.6 Vieni su kitais atsisveikinę, sulipome į laivą, o jie sugrįžo namo.7 Keliaudami toliau iš Tyro atplaukėme į Ptolemaidę. Ten pasveikinome brolius ir pasilikome pas juos vienai dienai.8 Kitą dieną Paulius ir mes, buvę su juo, vėl iškeliavome ir atvykome į Cezarėją. Ten nuėjome į evangelisto Pilypo, vieno iš septynių, namus ir pas jį pasilikome.9 Jis turėjo keturias netekėjusias dukteris, kurios pranašaudavo.10 Mums bebūnant ten daugiau dienų, iš Judėjos atėjo vienas pranašas, vardu Agabas.11 Atėjęs pas mus, jis paėmė Pauliaus juostą ir, susirišęs ja rankas ir kojas, tarė: "Taip sako Šventoji Dvasia: ‘Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas’ ".12 Tai išgirdę, ir mes, ir tenykščiai prašėme, kad jis neitų į Jeruzalę.13 Bet Paulius atsakė: "Kodėl raudate ir draskote man širdį? Aš pasirengęs Jeruzalėje dėl Viešpaties Jėzaus ne tik būti supančiotas, bet ir numirti!"14 Jam nesiduodant perkalbamam, mes nurimome ir tarėme: "Tebūnie Viešpaties valia!"15 Po tų dienų, susiruošę į kelią, išvykome į Jeruzalę.16 Mus lydėjo kai kurie mokiniai iš Cezarėjos ir nuvedė apsistoti pas vieną kiprietį, seną mokinį Mnasoną.17 Kai atvykome į Jeruzalę, broliai mus džiaugsmingai priėmė.18 Kitą dieną Paulius kartu su mumis nuėjo pas Jokūbą, kur buvo susirinkę visi vyresnieji.19 Juos pasveikinęs, jis smulkiai išdėstė visa, ką Dievas padarė pagonijoje per jo tarnystę.20 Jie išklausę šlovino Viešpatį ir tarė Pauliui: "Tu matai, broli, kiek daug tūkstančių žydų tapo tikinčiaisiais, ir jie visi uoliai laikosi Įstatymo.21 Bet jiems prikalbėta apie tave, kad tu mokai visus žydus, gyvenančius tarp pagonių, atsižadėti Mozės, sakydamas, jog jiems nereikia apipjaustyti vaikų nei laikytis papročių.22 Ką daryti? Jie būtinai susirinks, išgirdę, kad esi atvykęs.23 Todėl padaryk, kaip tau sakome. Pas mus yra keturi vyrai, padarę įžadą.24 Pasiimk juos, apsivalyk kartu su jais ir prisiimk jų išlaidas, kad jie galėtų nusikirpti plaukus. Tada visi pamatys, jog gandai apie tave nieko verti ir tu nenukrypdamas laikaisi Įstatymo.25 O dėl tikinčiųjų iš pagonių, tai mes išsiuntėme nurodymus, kad jie saugotųsi to, kas paaukota stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo".26 Tada Paulius pasiėmė tuos vyrus ir kitą dieną su jais apsivalęs įėjo į šventyklą. Ten jis nurodė apsivalymo dienų pabaigą, kada už kiekvieną iš jų turės būti paaukota auka.27 Toms septynioms dienoms baigiantis, žydai iš Azijos, pastebėję Paulių šventykloje, sukurstė visą minią ir, nutvėrę jį,28 ėmė šaukti: "Izraelio vyrai, padėkite! Šitas žmogus visur visus moko prieš tautą, Įstatymą ir šią vietą. Jis net atsivedė šventyklon graikus ir suteršė šią šventą vietą".29 Mat jie prieš tai matė su juo mieste Trofimą iš Efezo ir manė, kad Paulius jį atsivedęs į šventyklą.30 Sujudo visas miestas, subėgo žmonės, nutvėrė Paulių ir ištempė jį iš šventyklos. Durys bematant buvo uždarytos.31 Jiems ketinant jį užmušti, įgulos viršininkui­tribūnui buvo duota žinia, kad visoje Jeruzalėje kyla sąmyšis.32 Jis nedelsdamas su kareiviais ir šimtininkais atskubėjo ten. Jie, pamatę tribūną ir kareivius, liovėsi mušę Paulių.33 Prisiartinęs tribūnas suėmė Paulių ir įsakė surišti dviem grandinėmis. Paskui paklausė, kas jis esąs ir ką padaręs.34 Tuo tarpu iš minios šaukė tai šį, tai tą. Negalėdamas dėl triukšmo nieko tikro apie jį sužinoti, tribūnas įsakė nuvesti Paulių į kareivines.35 Atėjus prie laiptų, dėl minios įsisiautėjimo kareiviams teko jį nešte nešti.36 Nes žmonių minia sekė iš paskos, šaukdama: "Mirtis jam!"37 Vedamas į kareivines, Paulius kreipėsi į tribūną: "Ar galiu tau šį tą pasakyti?" Šis atsiliepė: "Tu moki graikiškai?38 Tai tu­ne anas egiptietis, kuris neseniai sukėlė sąmyšį ir išsivedė į dykumą keturis tūkstančius vyrų žudikų?"39 Paulius atsakė: "Aš esu žydas iš Kilikijos Tarso, taigi žymaus miesto pilietis. Prašau tavęs, leisk man prabilti žmonėms".40 Tribūnas sutiko. Paulius atsistojo ant laiptų ir pamojo ranka miniai. Visiems nutilus, jis prabilo hebrajų kalba: