1 "我实实在在告诉你们， 那不从门进羊圈， 倒从别处爬进去的， 那人就是贼， 就是强盗； 2 那从门进去的， 才是羊的牧人。 3 看门的给他开门， 羊也听他的声音； 他按着名字呼叫自己的羊， 领它们出来。 4 他把自己的羊领出来以后， 就走在前头， 羊也跟随他， 因为认得他的声音。 5 它们决不会跟随陌生人， 反而逃避他， 因为不认得陌生人的声音。" 6 耶稣对他们说了这个譬喻， 他们却不明白他所说的是什么。 7 于是耶稣又说： "我实实在在告诉你们， 我就是羊的门。 8 所有在我以先来的， 都是贼和强盗； 羊却不听从他们。 9 我就是门， 如果有人借着我进来， 就必定得救， 并且可以出、可以入， 也可以找到草场。 10 贼来了， 不过是要偷窃、杀害、毁坏； 我来了， 是要使羊得生命， 并且得的更丰盛。 11 我是好牧人， 好牧人为羊舍命。 12 那作雇工不是牧人的， 羊也不是自己的， 他一见狼来， 就把羊撇下逃跑， 狼就抓住羊群， 把他们驱散了； 13 因为他是个雇工， 对羊群漠不关心。 14 我是好牧人， 我认识我的羊， 我的羊也认识我， 15 好像父认识我， 我也认识父一样； 并且我为羊舍命。 16 我还有别的羊， 不在这羊圈里； 我必须把它们领来， 它们也要听我的声音， 并且要合成一群， 归于一个牧人。 17 父爱我， 因为我把生命舍去， 好再把它取回来。 18 没有人能夺去我的生命， 是我自己舍去的。我有权把生命舍去， 也有权把它取回来； 这是我从我的父所领受的命令。" 19 犹太人因着这些话又起了纷争。 20 他们当中有许多人说： "他是鬼附的， 他发疯了； 为什么要听他呢？" 21 另外有人说： "这话不是鬼附的人所说的。鬼怎能使瞎子的眼睛开了呢？" 22 在耶路撒冷， 献殿节到了， 那时是冬天。 23 耶稣在殿的所罗门廊上走过， 24 犹太人围着他， 对他说： "你使我们心里悬疑不定， 要到几时呢？如果你是基督， 就公开地告诉我们吧！ " 25 耶稣对他们说： "我已经告诉你们， 你们却不相信； 我奉我父的名所作的事， 可以为我作证。 26 只是你们不信， 因为你们不是我的羊。 27 我的羊听我的声音， 我也认识他们， 他们也跟随我。 28 我赐给他们永生， 他们永不灭亡， 谁也不能把他们从我手里夺去。 29 那位把羊群赐给我的父比一切都大， 也没有人能把他们从我父的手里夺去。 30 我与父原为一。" 31 犹太人又拿起石头要打他。 32 耶稣对他们说： "我把许多从父那里来的善事显给你们看， 你们因哪一件要用石头打我呢？" 33 犹太人对他说： "我们不是因为善事用石头打你， 而是因为你说了僭妄的话； 又因为你是个人， 竟然把自己当作 神。" 34 耶稣说： "你们的律法上不是写着‘我说你们是神’吗？ 35 圣经是不能废除的， 如果那些承受 神的道的人， 神尚且称他们是神， 36 那么父所分别为圣又差到世上来的， 他自称是 神的儿子， 你们就说他说了僭妄 神的话吗？ 37 我若不作我父的事， 你们就不必信我； 38 我若作了， 你们纵然不信我， 也应当信这些事， 好使你们确实知道， 我父是在我里面， 我也在父里面。" 39 他们又要逮捕耶稣， 他却从他们的手中逃脱了。 40 耶稣又往约旦河东去， 到约翰从前施洗的地方， 住在那里。 41 许多人到他那里去， 说： "约翰没有行过一件神迹， 但约翰指着这人所说的一切话， 都是真实的。" 42 在那里就有许多人信了耶稣。

1 "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.2 O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.3 Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.4 Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.5 O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso".6 Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.7 Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš­avių vartai.8 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.9 Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.10 Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,­kad apsčiai jo turėtų.11 Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.12 O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.13 Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.14 Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.15 Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.16 Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.17 Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.18 Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo".19 Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.20 Daugelis iš jų sakė: "Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?"21 Kiti tvirtino: "Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!"22 Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.23 Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.24 Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: "Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!"25 Jėzus jiems atsakė: "Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.26 Bet jūs netikite, nes jūs­ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.27 Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.28 Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.29 Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.30 Aš ir Tėvas esame viena".31 Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.32 O Jėzus paklausė jų: "Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?"33 Žydai Jam atsakė: "Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu".34 Jėzus jiems atsakė: "Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?35 Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),36 kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?37 Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų,­ netikėkite manimi!38 O jeigu darau ir manimi netikite,­tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame".39 Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.40 Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.41 Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: "Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė".42 Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.