1 逾越节前六天， 耶稣到了伯大尼， 就是拉撒路所住的地方； 耶稣曾经使这拉撒路从死人中复活。 2 有人在那里为耶稣预备了筵席。马大在那里侍候， 拉撒路也和一些人与耶稣一同吃饭。 3 马利亚拿了半公斤珍贵纯正的哪哒香膏， 抹耶稣的脚， 又用自己的头发去擦； 屋里就满了香膏的香气。 4 耶稣的一个门徒， 就是那要出卖他的加略人犹大， 说： 5 "为什么不把这香膏卖三百银币， 赒济穷人呢？" 6 他说这话， 并不是因为他关怀穷人， 而是因为他是个贼， 又带着钱囊， 常取其中所存的。 7 耶稣就说： "由她吧， 这香膏是她留下来为我安葬的日子用的。 8 你们常常有穷人跟你们在一起， 却不常有我。" 9 有一大群犹太人知道耶稣在那里， 就都来了， 然而他们不单是为了耶稣的缘故， 也是要看看耶稣使他从死人中复活的拉撒路。 10 于是祭司长想把拉撒路也杀掉， 11 因为有许多犹太人为了拉撒路的缘故， 离开他们， 信了耶稣。 12 第二天， 有一大群上来过节的人， 听见耶稣要来耶路撒冷， 13 就拿着棕树枝出去迎接他， 欢呼说： "和散那， 奉主名来的以色列王， 是应当称颂的！ " 14 耶稣找到一头小驴， 就骑在上面， 正如经上所记的： 15 "锡安的居民哪， 不要惧怕； 看哪， 你的王来了， 他骑着小驴来了。" 16 门徒起初不明白这些事， 可是到耶稣得了荣耀以后， 他们才想起这些话是指着他说的， 并且人们果然向他这样行了。 17 那些和耶稣在一起， 看见他叫拉撒路从坟墓出来， 又使他从死人中复活的群众， 都为这事作见证。 18 群众因为听见他行了这神迹， 就去迎接他。 19 于是法利赛人彼此说： "你们看， 你们都是徒劳无功， 世人都去跟随他了！ " 20 上去过节作礼拜的人中， 有些是希腊人。 21 他们来到加利利的伯赛大人腓力那里， 请求他， 说： "先生， 我们想见耶稣。" 22 腓力去告诉安得烈， 安得烈就和腓力去告诉耶稣。 23 耶稣对他们说： "人子得荣耀的时候到了！ 24 我实实在在告诉你们， 一粒麦子若不落在地里死了， 仍旧是一粒； 如果死了， 就结出许多果实来。 25 爱惜自己生命的， 就丧掉生命； 在这世上恨恶自己生命的， 必会保全生命到永远。 26 如果有人服事我， 就应当跟从我； 我在哪里， 服事我的人也会在哪里； 如果有人服事我， 我父必尊重他。 27 "我现在心里烦乱， 我应该说什么呢？说‘父啊， 救我脱离这时刻’吗？然而我正是为了这个缘故来的， 要面对这时刻。 28 父啊， 愿你荣耀你的名！ "当时有声音从天上来， 说： "我已经荣耀了我的名， 还要再荣耀。" 29 站在旁边的群众听见了， 就说： "打雷了。"另外有人说： "有天使对他说话。" 30 耶稣说： "这声音不是为了我， 而是为了你们发出的。 31 现在是这世界受审判的时候了， 现在这世界的王要被赶出去。 32 我若从地上被举起来， 就要吸引万人归向我。" 33 他说这话， 是指着自己将要怎样死说的。 34 于是群众对他说： "我们从律法上知道基督是永远常存的， 你怎么说‘人子必须被举起来’呢？这人子是谁呢？" 35 耶稣说： "光在你们中间的时间不多了。你们应当趁着有光的时候行走， 免得黑暗追上你们。在黑暗中行走的人， 不知道往哪里去。 36 你们应当趁着有光的时候信从这光， 使你们成为光明的儿女。"耶稣说完了这些话， 就离开他们隐藏起来。 37 耶稣在他们面前行了许多神迹， 但是他们仍然不信他。 38 这是要应验以赛亚先知所说的话： "主啊， 我们所传的， 有谁信呢？主的膀臂向谁显露呢？" 39 他们不能相信， 因为以赛亚又说： 40 " 神使他们瞎了眼， 硬了心， 免得他们眼睛看见， 心里明白而回转过来； 我就医好他们。" 41 以赛亚说这些话， 是因为看见了他的荣耀， 就指着他说的。 42 虽然这样， 官长当中也有许多人信了耶稣。但是因为法利赛人的缘故， 他们不敢公开承认， 免得被赶出会堂； 43 因为他们爱人的荣耀， 过于爱 神的荣耀。 44 耶稣大声说： "信我的， 不单是信我， 也是信那差我来的。 45 看见我的， 就是看见那差我来的。 46 我是光， 我到世上来， 叫所有信我的不住在黑暗里。 47 人若听见我的话却不遵守的， 我不审判他， 因为我来不是要审判世人， 而是要拯救世人。 48 弃绝我又不接受我的话的人， 自有审判他的。我所讲的道在末日要定他的罪； 49 因为我没有凭着自己说话， 而是差我来的父给了我命令， 要我说什么， 讲什么。 50 我知道他的命令就是永生。所以， 我所讲的， 正是父吩咐我要我讲的。"

1 Šešioms dienoms belikus iki Paschos, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius.2 Ten iškėlė Jam vaišes. Morta patarnavo, o Lozorius kartu su kitais sėdėjo prie stalo su Jėzumi.3 Paėmusi svarą labai brangaus tepalo iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namuose pasklido tepalo kvapas.4 Vienas iš Jo mokinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, kuris turėjo Jį išduoti, pasakė:5 "Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?"6 Jis taip sakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas kasą, grobstė įplaukas.7 O Jėzus tarė: "Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.8 Vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite".9 Daug žydų sužinojo Jėzų ten esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių.10 O aukštieji kunigai nusprendė nužudyti ir Lozorių,11 nes daugybė žydų per jį pasitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.12 Kitą dieną gausi minia, susirinkusi į šventę, sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.13 Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo Jo pasitikti, šaukdami: "Osana! Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu­Izraelio karalius!"14 Jėzus, radęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:15 "Nebijok, Siono dukra: štai atvyksta tavo karalius, sėdėdamas ant asilaičio!"16 Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie Jį parašyta ir jie buvo Jam tai padarę.17 Taigi dabar liudijo minia, buvusi su Juo, kai Jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių.18 Žmonės todėl ir išėjo Jo pasitikti, kad buvo girdėję Jį padarius tą ženklą.19 O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: "Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis nuėjo paskui Jį!"20 Tarp atėjusių per šventes pagarbinti buvo ir graikų.21 Jie priėjo prie Pilypo, kilusio iš Galilėjos miesto Betsaidos, ir paprašė: "Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų".22 Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui. Paskui Andriejus ir Pilypas pranešė Jėzui.23 O Jėzus jiems tarė: "Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas nekris į žemę ir nenumirs, jis pasiliks vienas, o jei numirs, jis duos gausių vaisių.25 Kas myli savo gyvybę, ją praras, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.26 Kas man tarnauja, tegul seka paskui mane; ir kur Aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnauja, tą pagerbs mano Tėvas.27 Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą.28 Tėve, pašlovink savo vardą!" Tada iš dangaus pasigirdo balsas: "Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!"29 Aplink stovinti minia, tai išgirdusi, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie tvirtino: "Angelas Jam kalbėjo".30 O Jėzus atsakė: "Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo šitas balsas.31 Dabar teisiamas šitas pasaulis. Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan.32 O Aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs".33 Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Jam reikės mirti.34 O žmonės Jam sakė: "Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Kristus pasilieka per amžius. Kodėl Tu sakai, kad Žmogaus Sūnus turės būti iškeltas aukštyn? Kas gi tas Žmogaus Sūnus?"35 Jėzus jiems tarė: "Dar trumpą laiką šviesa bus su jumis. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina.36 Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais". Tai pasakęs, Jėzus pasišalino ir pasislėpė nuo jų.37 Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo,­38 kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: "Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?"39 Jie neįstengė tikėti, nes vėl, anot Izaijo:40 "Jis apakino jų akis ir sukietino jų širdį, kad nematytų akimis ir nesuvoktų širdimi, ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau".41 Izaijas tai pasakė, regėdamas Jo šlovę ir kalbėdamas apie Jį.42 Vis dėlto daugelis įtikėjo Jėzų net iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų Jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos,43 nes žmonių šlovę jie brangino labiau už Dievo šlovę.44 O Jėzus šaukė: "Kas mane tiki, tiki ne mane, bet Tą, kuris mane siuntė.45 Ir kas mane mato, mato Tą, kuris mane siuntė.46 Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje.47 Jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, Aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti pasaulį.48 Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną.49 Nes Aš kalbėjau ne iš savęs,­Tėvas, kuris mane siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti.50 Aš žinau, kad Jo įsakymas yra amžinasis gyvenimas. Tad ką Aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man sakęs".