1 这些事以后， 耶稣渡过加利利海， 就是提比里亚海。 2 有一大群人， 因为看见了他在病人身上所行的神迹， 就跟随了他。 3 耶稣上了山， 同门徒坐在那里。 4 那时犹太人的逾越节近了。 5 耶稣举目观看， 见一大群人向他走过来， 就对腓力说： "我们从哪里买饼给这些人吃呢？" 6 他说这话， 是要试验腓力， 因他自己早已知道要怎样作。 7 腓力回答： "就算二百银币买的饼， 每人分一点， 也是不够的。" 8 有一个门徒， 就是西门．彼得的弟弟安得烈， 对耶稣说： 9 "这里有个小孩子， 带着五个大麦饼、两条鱼； 只是分给这么多人， 有什么用呢？" 10 耶稣吩咐他们： "你们叫众人坐下。"原来那地方的草很多， 众人就坐下， 单是男人的数目约有五千。 11 耶稣拿起饼来， 祝谢了， 就分给坐着的人； 分鱼也是这样， 都是随着他们所要的。 12 他们吃饱了之后， 耶稣对门徒说： "把剩下的零碎收拾起来， 免得浪费。" 13 门徒就把众人吃剩那五个大麦饼的零碎收拾起来， 装满了十二个篮子。 14 众人看见耶稣所行的神迹， 就说： "这真是那要到世上来的先知。" 15 耶稣知道群众要来强迫他作王， 就独自又退到山上去了。 16 到了晚上， 他的门徒下到海边去。 17 他们上了船， 要渡海往迦百农去。那时天已经黑了， 耶稣还没有到他们那里。 18 忽然海上起了狂风， 波浪翻腾。 19 门徒摇橹约行了五六公里， 看见耶稣在海面上行走， 渐渐靠近船， 就害怕起来。 20 耶稣对他们说： "是我， 不要怕。" 21 他们这才把他接上船， 船就立刻到了他们要去的地方。 22 第二天， 站在海那边的群众， 看见只有一只小船留在那里， 并且知道耶稣没有和他的门徒一同上船， 门徒是自己去的； 23 不过有几只从提比里亚来的船停在那里， 靠近他们在主祝谢以后吃饼的地方。 24 群众见耶稣和门徒都不在那里， 就上船往迦百农去找耶稣。 25 他们在对岸找到了耶稣， 就问他： "拉比， 你几时到这里来的？" 26 耶稣回答： "我实实在在告诉你们， 你们找我， 不是因为看见了神迹， 而是因为吃了饼又吃饱了。 27 不要为那必朽坏的食物操劳， 却要为那存到永生的食物操劳， 就是人子所要赐给你们的， 因为人子是父 神所印证的。" 28 众人又问他： "我们应该作什么， 才算是作 神的工作呢？" 29 耶稣回答： "信 神所差来的， 就是作 神的工了。" 30 于是他们就说： "你要行什么神迹， 让我们看了就信你呢？你到底能作什么呢？ 31 我们的祖宗在旷野吃过吗哪， 正如经上所记： ‘他把从天上来的食物赐给他们吃。’" 32 耶稣对他们说： "我实实在在告诉你们， 不是摩西把那从天上来的食物赐给你们， 而是我父把天上来的真食物赐给你们； 33 因为 神的食物就是从天上降下来， 把生命赐给世人的那一位。" 34 他们对耶稣说： "主啊， 求你常把这食物赐给我们。" 35 耶稣说： "我就是生命的食物， 到我这里来的， 必定不饿； 信我的， 永远不渴。 36 但我告诉你们， 你们虽然见了我， 还是不信。 37 凡是父赐给我的人， 必到我这里来； 到我这里来的， 我决不丢弃他， 38 因为我从天上降下来， 不是要行自己的意思， 而是要行那差我来者的旨意。 39 那差我来者的旨意就是： 他所赐给我的人， 我连一个也不失落， 并且在末日我要使他们复活。 40 因为我父的旨意， 是要使所有看见了子而信的人有永生， 并且在末日我要使他们复活。" 41 犹太人因为耶稣说"我是从天上降下来的食物"， 就纷纷议论他。 42 他们说： "这不是约瑟的儿子耶稣吗？他的父母我们不都认识吗？他现在怎么说‘我是从天上降下来的’呢？" 43 耶稣回答： "你们不要彼此议论。 44 如果不是差我来的父吸引人， 就没有人能到我这里来； 到我这里来的， 在末日我要使他复活。 45 先知书上记着： ‘众人都必受 神的教导。’凡听见从父那里来的教训而又学习的， 必到我这里来。 46 这不是说有人见过父； 只有从 神那里来的那一位， 他才见过父。 47 我实实在在告诉你们， 信的人有永生。 48 我就是生命的食物， 49 你们的祖宗在旷野吃过吗哪， 还是死了。 50 这是从天上降下来的食物， 使人吃了就不死。 51 我就是从天上降下来生命的食物， 人若吃了这食物， 就必活到永远。我要赐的食物就是我的肉， 是为了世人的生命而赐的。" 52 于是， 犹太人彼此争论， 说： "这个人怎能把他的肉给我们吃呢？" 53 耶稣就对他们说： "我实实在在告诉你们， 你们若不吃人子的肉， 不喝人子的血， 就没有生命在你们里面。 54 吃我肉、喝我血的， 就有永生， 在末日我要使他复活； 55 因为我的肉是真正的食物， 我的血是真正的饮料。 56 吃我肉、喝我血的人， 就住在我里面， 我也住在他里面。 57 正如永活的父差遣了我， 我也因父活着； 照样， 吃我肉的人也必因我而活。 58 这就是从天上降下来的食物， 不像吗哪， 你们的祖宗吃过， 还是死了； 吃这食物的， 必活到永远。" 59 这些话是耶稣在迦百农会堂里教导人的时候说的。 60 他的门徒中， 有许多人听了， 就说： "这话很难， 谁能接受呢？" 61 耶稣心里知道门徒为了这事议论纷纷， 就对他们说： "这话使你们动摇吗？ 62 如果你们看见人子升到他原来所在的地方， 又怎样呢？ 63 使人活的是灵， 肉体是无济于事的。我对你们所说的话是灵、是生命。 64 然而你们中间却有不信的人。"原来从起初耶稣就知道那些不信的是谁， 那要把他出卖的又是谁。 65 耶稣跟着说： "所以我对你们说过， 如果不是父所赐的， 没有人能到我这里来。" 66 从此， 他的门徒中有许多人退去了， 不再与他同行。 67 于是耶稣对十二门徒说： "你们也想离去吗？" 68 西门．彼得回答： "主啊， 你有永生之道， 我们还跟从谁呢？ 69 我们已经相信， 并且知道你是 神的圣者。" 70 耶稣说： "我不是拣选了你们十二个人吗？但你们中间有一个是魔鬼。" 71 耶稣这话是指着加略人西门的儿子犹大说的， 因为他虽然是十二门徒之一， 却要出卖耶稣。

1 Paskui Jėzus nuvyko į kitą pusę Galilėjos, arba Tiberiados, ežero.2 Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams.3 Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su savo mokiniais.4 Artėjo žydų šventė Pascha.5 Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia didelė minia pas Jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: "Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?"6 Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.7 Pilypas Jam atsakė: "Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį".8 Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, Jam pasakė:9 "Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!"10 Jėzus tarė: "Susodinkite žmones!" Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.11 Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.12 Kai žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: "Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų".13 Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų.14 Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: "Jis tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį".15 O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.16 Atėjus vakarui, Jo mokiniai nusileido prie ežero,17 sulipo į valtį ir išplaukė į kitą pusę ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos.18 Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.19 Nusiyrę apie dvidešimt penkias­trisdešimt stadijų, jie pamatė Jėzų, einantį ežeru ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando.20 O Jis jiems tarė: "Tai Aš, nebijokite!"21 Jie norėjo Jį paimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.22 Kitą dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten nebuvo kitos valties, tik ta, į kurią įlipo Jo mokiniai. O Jėzus su jais neįlipo, ir šie išplaukė vieni.23 Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus.24 Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.25 Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: "Rabi, kada čia atvykai?"26 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.27 Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas­Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs".28 Jie paklausė: "Ką mums daryti, kad vykdytume Dievo darbus?"29 Jėzus atsakė: "Tai yra Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė".30 Tada jie klausė: "Kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir Tave įtikėtume? Ką nuveiksi?31 Mūsų tėvai dykumoje valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus’ ".32 Tuomet Jėzus jiems tarė: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.33 Nes Dievo duona yra Tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę".34 Tada jie tarė Jam: "Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!"35 Jėzus atsakė: "Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.36 Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite.37 Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk,38 nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.39 O mane siuntusio Tėvo valia,­ kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.40 Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną".41 Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė: "Aš duona, nužengusi iš dangaus".42 Jie sakė: "Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?"43 Jėzus jiems atsakė: "Nemurmėkite tarpusavyje!44 Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną.45 Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.46 Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai Tas, kuris iš Dievo yra, Jis matė Tėvą.47 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą.48 Aš esu gyvenimo duona.49 Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.50 O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.51 Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos­gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę".52 Tada žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: "Kaip Jis gali duoti mums valgyti savo kūną?!"53 O Jėzus jiems kalbėjo: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!54 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.55 Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame.57 Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.58 Štai duona, nužengusi iš dangaus,­ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią duoną­gyvens per amžius".59 Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.60 Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: "Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!"61 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: "Jus tai piktina?62 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!63 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.64 Bet kai kurie iš jūsų netiki". Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos.65 Ir Jis sakė: "Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo".66 Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo.67 Tada Jėzus paklausė dvylika: "Gal ir jūs norite pasitraukti?"68 Simonas Petras atsakė: "Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.69 Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus".70 Jėzus jiems atsakė: "Argi Aš neišsirinkau jūsų, dvylikos? Tačiau tarp jūsų vienas yra velnias".71 Jis kalbėjo apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, vienas iš dvylikos, turėjo Jį išduoti.