1 "Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato.
2 Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.
3 Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.
4 Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.
5 Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.
6 Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.
7 Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?
8 Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?
9 Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?
10 Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.
11 Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?
12 Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.
13 Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.
14 Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose?
15 Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.
16 Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.
17 Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.
18 Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.
19 Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.
20 Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:
21 atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.
22 Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.
23 Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.
24 Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?
25 Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?
26 Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;
27 Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus.
28 Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių".
1 Truly, my eye has seen all this, word of it has come to my ear, and I have knowledge of it.
2 The same things are in my mind as in yours; I am equal to you.
3 But I would have talk with the Ruler of all, and my desire is to have an argument with God.
4 But you put a false face on things; all your attempts to put things right are of no value.
5 If only you would keep quiet, it would be a sign of wisdom!
6 Give ear to the argument of my mouth, and take note of the words of my lips.
7 Will you say in God's name what is not right, and put false words into his mouth?
8 Will you have respect for God's person in this cause, and put yourselves forward as his supporters?
9 Will it be good for you to be searched out by him, or have you the thought that he may be guided into error like a man?
10 He will certainly put you right, if you have respect for persons in secret.
11 Will not his glory put you in fear, so that your hearts will be overcome before him?
12 Your wise sayings are only dust, and your strong places are only earth.
13 Keep quiet, and let me say what is in my mind, whatever may come to me.
14 I will take my flesh in my teeth, and put my life in my hand.
15 Truly, he will put an end to me; I have no hope; but I will not give way in argument before him;
16 And that will be my salvation, for an evil-doer would not come before him,
17 Give ear with care to my words, and keep what I say in your minds.
18 See now, I have put my cause in order, and I am certain that I will be seen to be right.
19 Is any one able to take up the argument against me? If so, I would keep quiet and give up my breath.
20 Only two things do not do to me, then I will come before your face:
21 Take your hand far away from me; and let me not be overcome by fear of you.
22 Then at the sound of your voice I will give answer; or let me put forward my cause for you to give me an answer.
23 What is the number of my evil-doings and my sins? give me knowledge of them.
24 Why is your face veiled from me, as if I was numbered among your haters?
25 Will you be hard on a leaf in flight before the wind? will you make a dry stem go more quickly on its way?
26 For you put bitter things on record against me, and send punishment on me for the sins of my early years;
27 And you put chains on my feet, watching all my ways, and making a limit for my steps;
28 Though a man comes to nothing like a bit of dead wood, or like a robe which has become food for the worm.