1 "Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.
2 Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?
3 Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?
4 Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.
5 Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?
6 Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.
7 Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,
8 tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.
9 Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,
10 tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.
11 Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;
12 tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.
13 Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,
14 tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?
15 Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?
16 Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?
17 Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?
18 Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.
19 Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?
20 Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?
21 Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,
22 tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.
23 Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.
24 Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?
25 Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?
26 Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,
27 mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?
28 Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.
29 Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?
30 Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.
31 Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’
32 Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.
33 Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;
34 nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.
35 O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.
36 Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.
37 Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.
38 Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,
39 jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,
40 tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietojepiktžolės". Taip Jobas baigė savo kalbą.
1 I made an agreement with my eyes; how then might my eyes be looking on a virgin?
2 For what is God's reward from on high, or the heritage given by the Ruler of all from heaven?
3 Is it not trouble for the sinner, and destruction for the evil-doers?
4 Does he not see my ways, and are not my steps all numbered?
5 If I have gone in false ways, or my foot has been quick in working deceit;
6 (Let me be measured in upright scales, and let God see my righteousness:)
7 If my steps have been turned out of the way, or if my heart went after my eyes, or if the property of another is in my hands;
8 Let me put seed in the earth for another to have the fruit of it, and let my produce be uprooted.
9 If my heart went after another man's wife, or if I was waiting secretly at my neighbour's door;
10 Then let my wife give pleasure to another man and let others make use of her body.
11 For that would be a crime; it would be an act for which punishment would be measured out by the judges:
12 It would be a fire burning even to destruction, and taking away all my produce.
13 If I did wrong in the cause of my man-servant, or my woman-servant, when they went to law with me;
14 What then will I do when God comes as my judge? and what answer may I give to his questions?
15 Did not God make him as well as me? did he not give us life in our mothers' bodies?
16 If I kept back the desire of the poor; if the widow's eye was looking for help to no purpose;
17 If I kept my food for myself, and did not give some of it to the child with no father;
18 (For I was cared for by God as by a father from my earliest days; he was my guide from the body of my mother;)
19 If I saw one near to death for need of clothing, and that the poor had nothing covering him;
20 If his back did not give me a blessing, and the wool of my sheep did not make him warm;
21 If my hand had been lifted up against him who had done no wrong, when I saw that I was supported by the judges;
22 May my arm be pulled from my body, and be broken from its base.
23 For the fear of God kept me back, and because of his power I might not do such things.
24 If I made gold my hope, or if I ever said to the best gold, I have put my faith in you;
25 If I was glad because my wealth was great, and because my hand had got together a great store;
26 If, when I saw the sun shining, and the moon moving on its bright way,
27 A secret feeling of worship came into my heart, and my hand gave kisses from my mouth;
28 That would have been another sin to be rewarded with punishment by the judges; for I would have been false to God on high.
29 If I was glad at the trouble of my hater, and gave cries of joy when evil overtook him;
30 (For I did not let my mouth give way to sin, in putting a curse on his life;)
31 If the men of my tent did not say, Who has not had full measure of his meat?
32 The traveller did not take his night's rest in the street, and my doors were open to anyone on a journey;
33 If I kept my evil doings covered, and my sin in the secret of my breast,
34 For fear of the great body of people, or for fear that families might make sport of me, so that I kept quiet, and did not go out of my door;
35 If only God would give ear to me, and the Ruler of all would give me an answer! or if what he has against me had been put in writing!
36 Truly I would take up the book in my hands; it would be to me as a crown;
37 I would make clear the number of my steps, I would put it before him like a prince! The words of Job are ended.
38 If my land has made an outcry against me, or the ploughed earth has been in sorrow;
39 If I have taken its produce without payment, causing the death of its owners;
40 Then in place of grain let thorns come up, and in place of barley evil-smelling plants.