1 "Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato.
2 Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.
3 Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.
4 Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.
5 Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.
6 Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.
7 Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?
8 Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?
9 Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?
10 Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.
11 Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?
12 Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.
13 Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.
14 Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose?
15 Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.
16 Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.
17 Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.
18 Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.
19 Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.
20 Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:
21 atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.
22 Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.
23 Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.
24 Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?
25 Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?
26 Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;
27 Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus.
28 Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių".
1 Ĉion ĉi tion mia okulo vidis, Mia orelo aŭdis kaj komprenis.
2 Kion vi scias, mi ankaŭ scias; Kaj mi ne estas malpli valora ol vi.
3 Sed mi volus paroli kun la Plejpotenculo, Mi dezirus disputi kun Dio.
4 Tamen vi komentarias malvere, Vi ĉiuj estas senutilaj kuracistoj.
5 Ho, se vi silentus, Tio estus saĝeco de via flanko.
6 Aŭskultu do mian moralinstruon, Kaj atentu la defendan parolon de mia buŝo.
7 Ĉu pro Dio vi volas paroli malveron, Kaj pro Li paroli falsaĵon?
8 Ĉu vi volas esti personfavoraj al Li, Aŭ pro Dio vi volas disputi?
9 Ĉu estos bone, kiam Li esploros vin? Ĉu vi volas trompi Lin, kiel oni trompas homon?
10 Li certe vin punos, Se vi sekrete estos personfavoraj.
11 Ĉu Lia majesto ne konfuzas vin? Ĉu ne falas sur vin timo antaŭ Li?
12 Viaj memorigoj estas sentencoj polvaj, Via bastionoj estas amasoj da argilo.
13 Silentu antaŭ mi, kaj parolos mi, Kio ajn trafos min.
14 Por kio mi portu mian karnon en miaj dentoj Kaj metu mian animon en mian manon?
15 Li ja mortigos min, kaj mi ne havas esperon; Sed pri mia konduto mi volas disputi antaŭ Li.
16 Tio jam estos savo por mi, Ĉar ne hipokritulo venos antaŭ Lin.
17 Aŭskultu mian parolon Kaj mian klarigon antaŭ viaj oreloj.
18 Jen mi pretigis juĝan aferon; Mi scias, ke mi montriĝos prava.
19 Kiu povas procesi kontraŭ mi? Tiam mi eksilentus kaj mortus.
20 Nur du aferojn ne faru al mi, Tiam mi ne kaŝos min antaŭ Via vizaĝo:
21 Malproksimigu de mi Vian manon, Kaj Via teruro ne timigu min.
22 Tiam voku, kaj mi respondos; Aŭ mi parolos, kaj Vi respondu al mi.
23 Kiom da malbonagoj kaj pekoj estas sur mi? Sciigu al mi miajn krimojn kaj pekojn.
24 Kial Vi kaŝas Vian vizaĝon Kaj rigardas min kiel Vian malamikon?
25 Ĉu Vi volas montri Vian forton kontraŭ deŝirita folio? Kaj ĉu sekiĝintan pajleron Vi volas persekuti?
26 Ĉar Vi skribas kontraŭ mi maldolĉaĵon Kaj venigas sur min la pekojn de mia juneco.
27 Vi metis miajn piedojn en ŝtipon, Vi observas ĉiujn miajn vojojn, Kaj Vi observas la plandojn de miaj piedoj;
28 Dum mi ja disfalas kiel putraĵo, Kiel vesto dismanĝita de tineoj.