1 "Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?
2 Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?
3 Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.
4 Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.
5 Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?
6 Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.
7 Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.
8 Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.
9 Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?
10 Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?
11 Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?
12 Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?
13 Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?
14 Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.
15 Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.
16 Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,
17 nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.
18 Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.
19 Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?
20 Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.
21 Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.
22 Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.
23 Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,
24 jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.
25 Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.
26 Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?
27 Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?
28 Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.
29 Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.
30 Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis".
1 Ĉu vi scias la tempon, en kiu naskas la ibeksoj sur la rokoj? Ĉu vi observis la akuŝiĝon de la cervinoj?
2 Ĉu vi kalkulis la monatojn de ilia gravedeco? Aŭ ĉu vi scias la tempon, kiam ili devas naski?
3 Ili fleksiĝas, elĵetas siajn idojn, Liberiĝas de siaj doloroj.
4 Iliaj infanoj fortiĝas, kreskas en libereco, Foriras, ke ne revenas al ili.
5 Kiu donis liberecon al la sovaĝa azeno? Kaj kiu malligis ĝiajn ligilojn?
6 La dezerton Mi faris ĝia domo, Kaj stepon ĝia loĝejo;
7 Ĝi ridas pri la bruo de la urbo, La kriojn de pelanto ĝi ne aŭdas;
8 La produktaĵoj de la montoj estas ĝia manĝaĵo, Kaj ĝi serĉas ĉian verdaĵon.
9 Ĉu bubalo volos servi al vi? Ĉu ĝi volos nokti ĉe via manĝujo?
10 Ĉu vi povas alligi bubalon per ŝnuro al bedo? Ĉu ĝi erpos post vi valojn?
11 Ĉu vi fidos ĝin pro ĝia granda forto? Kaj ĉu vi komisios al ĝi vian laboron?
12 Ĉu vi havos konfidon al ĝi, ke ĝi reportos viajn semojn Kaj kolektos en vian grenejon?
13 La flugilo de struto leviĝas gaje, Simile al la flugilo de cikonio kaj de akcipitro;
14 Ĉar ĝi lasas sur la tero siajn ovojn Kaj varmigas ilin en la sablo;
15 Ĝi forgesas, ke piedo povas ilin dispremi Kaj sovaĝa besto povas ilin disbati.
16 Ĝi estas kruela por siaj idoj, kvazaŭ ili ne estus ĝiaj; Ĝi ne zorgas pri tio, ke ĝia laboro estas vana;
17 Ĉar Dio senigis ĝin je saĝo Kaj ne donis al ĝi prudenton.
18 Kiam ĝi leviĝas alten, Ĝi mokas ĉevalon kaj ĝian rajdanton.
19 Ĉu vi donas forton al la ĉevalo? Ĉu vi vestas ĝian kolon per kolharoj?
20 Ĉu vi povas saltigi ĝin kiel akrido? Terura estas la beleco de ĝia ronkado.
21 Ĝi fosas en la valo kaj estas gaja pro forteco; Ĝi eliras kontraŭ armiton;
22 Ĝi ridas pri timo kaj ne senkuraĝiĝas, Kaj ne retiras sin de glavo.
23 Super ĝi sonoras la sagujo, Brilas lanco kaj ponardego.
24 Kun bruo kaj kolero ĝi glutas teron, Kaj ne povas stari trankvile ĉe sonado de trumpeto.
25 Kiam eksonas la trumpeto, ĝi ekkrias:Ho, ho! Kaj de malproksime ĝi flarsentas la batalon, Kriadon de la kondukantoj, kaj bruon.
26 Ĉu pro via saĝo flugas la akcipitro Kaj etendas siajn flugilojn al sudo?
27 Ĉu pro via ordono leviĝas la aglo Kaj faras alte sian neston?
28 Sur roko ĝi loĝas, Noktas sur dento de roko kaj de monta pinto.
29 De tie ĝi elrigardas por si manĝaĵon; Malproksime vidas ĝiaj okuloj.
30 Ĝiaj idoj trinkas sangon; Kaj kie estas mortigitoj, tie ĝi estas.