1 Jobas atsakydamas tarė:
2 "Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!
3 Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!
4 Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?
5 Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.
6 Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.
7 Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.
8 Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.
9 Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.
10 Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.
11 Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.
12 Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.
13 Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.
14 Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?"
1 Ijob respondis kaj diris:
2 Kiel vi helpas al tiu, kiu ne havas forton! Kiel vi subtenas tiun, kies brako estas senforta!
3 Kian konsilon vi donas al tiu, kiu ne havas saĝon, Kaj kiel grandan prudenton vi montras!
4 Al kiu vi parolas vortojn? Kaj kies spirito eliras el vi?
5 La mortintoj tremas sub la akvo, Kaj ankaŭ tiuj, kiuj vivas en ĝi.
6 Ŝeol estas malkovrita antaŭ Li, Kaj la abismo ne havas kovron.
7 Li etendis la nordon super la malpleno, Li pendigis la teron sur nenio.
8 Li ligas la akvon en Siaj nuboj, Kaj nubo ne krevas sub tio.
9 Li kovras la tronon Kaj etendas ĉirkaŭ ĝi Sian nubon.
10 Li faris limon sur la akvo, Ĝis la loko, kie finiĝas la lumo kaj la mallumo.
11 La kolonoj de la ĉielo ŝanceliĝas Kaj tremas de Lia krio.
12 Per Sia forto Li kvietigas la maron, Kaj per Sia saĝo Li frakasas Rahabon.
13 Per Lia spirito belegiĝis la ĉielo; Lia mano trapikas la tordiĝantan serpenton.
14 Jen tio estas parto de Liaj vojoj; Kaj nur iometon ni aŭdis pri Li. Kiu povas kompreni la tondron de Lia potenco?