1 "Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?
2 Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.
3 Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.
4 Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.
5 Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.
6 Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.
7 Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.
8 Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,
9 kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.
10 Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.
11 Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.
12 Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.
13 Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.
14 Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.
15 Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.
16 Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.
17 Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.
18 Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.
19 Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.
20 Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o karenuo kardo jėgos.
21 Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.
22 Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.
23 Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.
24 Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.
25 Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.
26 Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.
27 Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui".
1 Voku do! ĉu iu respondos al vi? Kaj al kiu el la sanktuloj vi vin turnos?
2 Malsaĝulon mortigas la kolero, Kaj sensenculon pereigas la incitiĝemeco.
3 Mi vidis malsaĝulon, kiu enradikiĝis, Kaj mi malbenis subite lian loĝejon.
4 Malproksimaj de savo estos liaj filoj; Oni disbatos ilin ĉe la pordego, Kaj neniu ilin savos.
5 Lian rikoltaĵon formanĝos malsatulo, El inter la dornoj li ĝin prenos, Kaj soifantoj englutos lian havaĵon.
6 Ne el la polvo eliras malpiaĵo, Kaj ne el la tero elkreskas malbonago.
7 Sed homo naskiĝas por suferoj, Kiel birdoj por flugado supren.
8 Sed mi min turnus al Dio, Kaj al Li mi transdonus mian aferon;
9 Al Tiu, kiu faras grandaĵojn, kiujn neniu povas esplori, Mirindaĵojn, kiujn neniu povas kalkuli;
10 Kiu donas pluvon sur la teron Kaj sendas akvon sur la kampojn,
11 Por starigi malaltulojn alte, Ke la afliktitoj leviĝu savite.
12 Li detruas la intencojn de ruzuloj, Ke iliaj manoj ne plenumas sian entreprenon.
13 Li kaptas la saĝulojn per ilia ruzaĵo; Kaj la decido de maliculoj fariĝas senvalora.
14 En la tago ili renkontas mallumon, Kaj en tagmezo ili palpas, kiel en nokto.
15 Li savas kontraŭ glavo, Kontraŭ la buŝo kaj mano de potenculo Li savas malriĉulon.
16 Al la senhavulo aperas espero, Kaj la malboneco fermas sian buŝon.
17 Feliĉa estas la homo, kiun punas Dio; Kaj la moralinstruon de la Plejpotenculo ne malŝatu;
18 Ĉar Li vundas, sed ankaŭ bandaĝas; Li batas, sed Liaj manoj ankaŭ resanigas.
19 En ses malfeliĉoj Li vin savos; En la sepa ne tuŝos vin la malbono.
20 En tempo de malsato Li savos vin de la morto, Kaj en milito el la mano de glavo.
21 Kontraŭ la vipo de lango vi estos kaŝita; Kaj vi ne timos ruinigon, kiam ĝi venos.
22 Dum ruinigo kaj malsato vi ridos; Kaj la bestojn de la tero vi ne timos;
23 Ĉar kun la ŝtonoj de la kampo vi havos interligon, Kaj la bestoj de la kampo havos pacon kun vi.
24 Kaj vi ekscios, ke paco estas en via tendo; Vi esploros vian loĝejon, kaj nenio mankos.
25 Kaj vi ekscios, ke grandnombra estas via idaro Kaj via naskitaro estas kiel la herbo de la tero.
26 En maljuneco vi iros en la tombon, Kiel envenas garbaro en sia tempo.
27 Vidu, ni tion esploris, kaj tiel ĝi estas; Atentu tion, kaj sciu tion.