1 Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę.2 Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo.3 Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,4 kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo.5 Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: "Kas tai matys?"6 Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdispaslaptinga gilybė.7 Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis.8 Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.9 Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas.10 Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai.
1 Ao mestre de canto. Salmo de Davi. Ouvi, Senhor, minha lastimosa voz. Do terror do inimigo protegei a minha vida,2 preservai-me da conspiração dos maus, livrai-me da multidão dos malfeitores.3 Eles aguçam suas línguas como espadas, desferem como flechas palavras envenenadas,4 para atirarem, do esconderijo, sobre o inocente, a fim de feri-lo de improviso, não temendo nada.5 Obstinam-se em seus maus desígnios, concertam, às ocultas, como armar seus laços, dizendo: Quem é que nos verá?6 Planejam crimes e ocultam os seus planos; insondáveis são o espírito e o coração de cada um deles.7 Mas Deus os atinge com as suas setas, eles são feridos de improviso.8 Sua própria língua lhes preparou a ruína. Meneiam a cabeça os que os vêem.9 Tomados de temor, proclamam ser obra de Deus, e reconhecem o que ele fez.10 Alegra-se o justo no Senhor e nele confia. E triunfam todos os retos de coração.