1 Então vi o Senhor em pé junto ao altar. Ele disse:

"Golpeie o alto das colunas do templo,

para que os alicerces tremam.

Derrube o telhado

sobre a cabeça do povo que estiver embaixo.

Matarei à espada os que sobreviverem;

ninguém escapará!

2 "Ainda que cavem até o lugar dos mortos,

estenderei a mão e os arrancarei de lá.

Ainda que subam até os céus,

os farei descer.

3 Ainda que se escondam no topo do monte Carmelo,

os buscarei e de lá os tirarei.

Ainda que se escondam no fundo do mar,

enviarei a serpente marinha para que os morda.

4 Ainda que seus inimigos os levem para o exílio,

ordenarei que a espada os mate ali.

Estou decidido a trazer calamidade sobre eles,

e não o bem".

5 O Soberano Senhor dos Exércitos

toca a terra e ela se derrete,

e todos que nela habitam lamentam.

A terra se levanta como o Nilo, o rio do Egito, na época das enchentes

e depois afunda.

6 O Senhor constrói sua casa até os céus

e estabelece seus alicerces sobre a terra.

Ele tira água dos oceanos

e a derrama sobre a terra;

Senhor é o seu nome!

7 "Acaso vocês, israelitas, são mais importantes para mim

que os etíopes?", diz o Senhor.

"Tirei Israel do Egito,

mas também tirei os filisteus de Creta

e os sírios de Quir.

8 "Eu, o Senhor Soberano,

vigio a nação pecaminosa de Israel.

Eu a varrerei da face da terra,

mas jamais destruirei por completo o povo de Israel",

diz o Senhor.

9 "Pois darei ordens

e sacudirei Israel com as outras nações,

como o trigo é sacudido na peneira;

mas nenhum grão se perderá.

10 Todos os pecadores, porém, morrerão pela espada,

todos que dizem:

‘Nenhuma calamidade virá sobre nós."

11 "Naquele dia, restaurarei a tenda caída de Davi

e consertarei seus muros quebrados.

Das ruínas a reconstruirei

e restaurarei sua antiga glória.

12 Israel possuirá o que restar de Edom

e de todas as nações que chamei para serem minhas".

O Senhor falou

e fará essas coisas.

13 "Virá o tempo", diz o Senhor,

"em que o trigo e as uvas crescerão tão rápido

que o povo não dará conta de colhê-los.

Vinho doce gotejará das videiras

no alto das colinas de Israel.

14 Trarei meu povo exilado de Israel

de volta de terras distantes,

e eles reconstruirão as cidades destruídas

e voltarão a morar nelas.

Plantarão vinhedos e jardins,

comerão de suas colheitas e beberão de seu vinho.

15 Eu os plantarei firmemente ali,

em sua própria terra.

Nunca mais serão arrancados

da terra que lhes dei",

diz o Senhor, seu Deus.

1 Mačiau Viešpatį, stovintį prie aukuro, ir Jis tarė: "Trenk į durų staktas, kad net pamatai drebėtų. Tekrinta tai ant žmonių galvų. Aš likusius nužudysiu kardu­niekas nepabėgs ir neišsigelbės.2 Jeigu jie nužengtų į mirusiųjų buveinę, iš ten mano ranka juos paimtų. Jeigu jie užkoptų į dangų, iš ten juos išmesčiau.3 Jeigu jie pasislėptų Karmelio viršūnėje, suieškojęs juos iš ten paimčiau. Jeigu jie pasislėptų nuo mano akių jūros dugne, įsakyčiau gyvatei juos įgelti.4 Jeigu jie išeitų į nelaisvę priešakyje savo priešų, įsakyčiau kardui juos išžudyti. Aš nukreipsiu į juos savo akis nelaimei, o ne gerovei".5 Kai Viešpats, kareivijų Dievas, palies žemę, ji siūbuos ir visi jos gyventojai gedės. Viskas pakils ir atslūgs kaip Egipto upė.6 Jis pastatė danguje savo sostą, žemė yra jo papėdė. Jis pašaukia jūros vandenis ir juos išlieja ant žemės paviršiaus. Viešpats yra Jo vardas.7 "Ar jūs, Izraelio vaikai, nesate kaip Etiopijos gyventojai?­sako Viešpats.­Ar neatvedžiau Izraelio iš Egipto, filistinų iš Kaftoro ir sirų iš Kyro?8 Viešpaties Dievo akys nukreiptos į nuodėmingą karalystę. Aš ją sunaikinsiu nuo žemės paviršiaus, tačiau Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu",­sako Viešpats.9 "Aš įsakysiu išsklaidyti izraelitus tarp visų tautų, kad jie būtų išsijoti kaip rėčiu, tačiau ir mažiausias grūdas nenukris žemėn.10 Žus nuo kardo visi tautos nusidėjėliai, kurie sako: ‘Nelaimė mūsų neužklups ir nepasieks!’11 Tada atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę ir užtaisysiu jos plyšius. Pakelsiu jos griuvėsius kaip ir seniau.12 Jie paveldės Edomo likutį ir visas tautas, kurios mano vardu vadinamos",­sako Viešpats, kuris tai įvykdys.13 "Ateis diena,­sako Viešpats,­ kai artojas pasivys pjovėją ir vynuogių mynėjas­sėjėją. Kalnai lašės saldžiu vynu, visose kalvose jis tekės.14 Aš parvesiu savo tautos Izraelio ištremtuosius; jie atstatys sugriautus miestus ir gyvens juose, augins vynuogynus ir gers jų vyną, sodins sodus ir valgys jų vaisių.15 Aš įsodinsiu juos jų žemėje, ir niekas nebeišraus jų iš krašto, kurį jiems daviau",­sako Viešpats, tavo Dievas.