1 Maar Job het geantwoord en gesê:

2 Luister goed na my rede, en laat dit die vertroostinge wees wat julle aanbied.

3 Verdra my, dat ek ook kan spreek; en nadat ek gespreek het, kan jy spot.

4 Wat my aangaan, geld my geklaag dan 'n mens? Of waarom sou ek nie ongeduldig word nie?

5 Kyk my aan, en wees verskrik; en lê die hand op die mond.

6 Ja, as ek daaraan dink, is ek glad verslae, en verskrikking gryp my vlees aan.

7 Waarom bly die goddelose lewe, word hulle oud, ja, neem hulle toe in krag?

8 Hulle nakomelinge bestaan voor hulle in hul gemeenskap, en hul spruite voor hulle oë.

9 Hul huise het vrede, sonder skrik; en die roede van God is op hulle nie.

10 Sy stier bespring en mis nie; sy koei kalf en het geen misdrag nie.

11 Hulle laat hul jong seuns loop soos 'n trop kleinvee, en hul kinders spring rond.

12 Hulle sing by die tamboeryn en siter en is bly by die klank van die fluit.

13 In voorspoed slyt hulle hul dae, en in 'n oomblik sink hulle in die doderyk af.

14 Tog het hulle tot God gesê: Bly ver van ons af; en: In die kennis van u weë het ons geen behae nie.

15 Wat is die Almagtige dat ons Hom sou dien? En wat baat dit ons dat ons biddend by Hom aandring?

17 Hoe selde gaan die lamp van die goddelose dood en oorval hul ondergang hulle! Deel Hy smarte uit in sy toorn,

18 word hulle soos strooi voor die wind, en soos kaf wat die stormwind wegvoer?

19 Julle sê: God spaar sy onheil vir sy kinders op. Ek sê: Hy moes dit aan homself vergeld, dat hy kan voel!

20 Sy eie oë moes sy ongeluk sien, en s,lf moes hy drink van die grimmigheid van die Almagtige.

21 Want wat gee hy om sy huis n hom as die getal van sy maande afgesny is?

22 Wil iemand aan God kennis leer, Hom wat die hemelse wesens oordeel?

23 Die een sterwe in volkome geluk, heeltemal gerus en tevrede.

24 Sy emmers is vol melk, en die murg van sy gebeente word deur en deur bevogtig.

25 Die ander daarenteen sterwe met bitterheid van siel sonder dat hy van die goeie geniet het.

26 Saam lê hulle in die stof, en die wurms oordek hulle.

27 Kyk, ek ken julle gedagtes en die slim planne waarmee julle gewelddadig teen my optree.

28 As julle sê: Waar is die huis van die tiran, en waar die woontent van die goddelose --

29 het julle dan nie navraag gedoen by die reisigers nie hulle bewyse kan julle tog nie loën nie!:

30 dat die kwaaddoeners gespaar word op die dag van ondergang, dat hulle weggelei word op die dag van grimmigheid?

31 Wie gee hom openlik sy gedrag te kenne; en het hy gehandel -- wie sal hom dit vergeld?

32 Dan word hy na die graf gebring, en hulle sorg vir sy grafheuwel.

33 Sag lê op hom die kluite van die dal; en agter hom trek al die mense aan soos daar ontelbares voor hom gewees het.

34 Hoe troos julle my dan op so 'n nietige manier? En julle antwoorde -- net troubreuk bly oor!

1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.

3 Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

4 Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.

5 Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.

6 Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.

7 Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?

8 Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.

9 Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.

10 Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.

11 Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.

12 Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.

13 Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,

14 nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.

15 Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’

16 Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.

17 Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.

18 Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.

19 Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.

20 Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.

21 Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?

22 Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?

23 Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,

24 jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.

25 Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.

26 Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.

27 Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.

28 Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’

29 Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,

30 kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.

31 Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?

32 Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.

33 Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.

34 Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė".