1 Fiule, nu uita învăţăturile mele, şi păstrează în inima ta sfaturile mele!

2 Căci ele îţi vor lungi zilele şi anii vieţii tale, şi-ţi vor aduce multă pace.

3 Să nu te părăsească bunătatea şi credincioşia: leagă-ţi-le la gît, scrie-le pe tăbliţa inimii tale.

4 Şi astfel vei căpăta trecere şi minte sănătoasă, înaintea lui Dumnezeu şi înaintea oamenilor.

5 Încrede-te în Domnul din toată inima ta, şi nu te bizui pe înţelepciunea ta!

6 Recunoaşte -L în toate căile tale, şi El îţi va netezi cărările.

7 Nu te socoti singur înţelept; teme-te de Domnul, şi abate-te de la rău!

8 Aceasta va aduce sănătate trupului tău, şi răcorire oaselor tale.

9 Cinsteşte pe Domnul cu averile tale, şi cu cele dintîi roade din tot venitul tău:

10 căci atunci grînarele îţi vor fi pline de belşug, şi teascurile tale vor geme de must.

11 Fiule, nu dispreţui mustrarea Domnului, şi nu te mîhni de pedepsele Lui.

12 Căci Domnul mustră pe cine iubeşte, ca un părinte pe copilul pe care -l iubeşte!

13 Ferice de omul care găseşte înţelepciunea, şi de omul care capătă pricepere!

14 Căci cîştigul pe care -l aduce ea este mai bun decît al argintului, şi venitul adus de ea este mai de preţ decît aurul;

15 ea este mai de preţ decît mărgăritarele, şi toate comorile tale nu se pot asemui cu ea.

16 În dreapta ei este o viaţă lungă; în stînga ei, bogăţie şi slavă.

17 Căile ei sînt nişte căi plăcute, şi toate cărările ei sînt nişte cărări pacinice.

18 Ea este un pom de viaţă pentru cei ce o apucă, şi cei ce o au sînt fericiţi.

19 Prin înţelepciune a întemeiat Domnul pămîntul, şi prin pricepere a întărit El cerurile;

20 prin ştiinţa Lui s'au deschis Adîncurile, şi strecoară norii roua.

21 Fiule, să nu se depărteze învăţăturile acestea de ochii tăi: păstrează înţelepciunea şi chibzuinţa!

22 Căci ele vor fi viaţa sufletului tău, şi podoaba gîtului tău.

23 Atunci vei merge cu încredere pe drumul tău, şi piciorul nu ţi se va poticni.

24 Cînd te vei culca, vei fi fără teamă, şi cînd vei dormi, somnul îţi va fi dulce.

25 Nu te teme nici de spaimă năpraznică, nici de o năvălire din partea celor răi;

26 căci Domnul va fi nădejdea ta, şi El îţi va păzi piciorul de cădere.

27 Nu opri o binefacere celui ce are nevoie de ea, cînd poţi s'o faci.

28 Nu zice aproapelui tău: ,,Du-te şi vino iarăş; îţi voi da mîne!`` cînd ai de unde să dai.

29 Nu gîndi rău împotriva aproapelui tău, cînd locuieşte liniştit lîngă tine.

30 Nu te certa fără pricină cu cineva, cînd nu ţi -a făcut nici un rău.

31 Nu pizmui pe omul asupritor, şi nu alege niciuna din căile lui!

32 Căci Domnul urăşte pe oamenii stricaţi, dar este prieten cu cei fără prihană.

33 Blestemul Domnului este în casa celui rău, dar locuinţa celor neprihăniţi o binecuvintează.

34 Cînd are a face cu cei batjocoritori, Îşi bate joc de ei, dar celor smeriţi le dă har.

35 Înţelepţii vor moşteni slava, dar partea celor nebuni este ruşinea.

1 Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.

2 Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.

3 Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.

4 Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.

5 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.

6 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

7 Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

8 tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.

9 Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,

10 tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.

11 Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,

12 nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.

13 Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo,

14 nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.

15 Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.

16 Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.

17 Jos keliai­malonės keliai, visi jos takai­ramybė.

18 Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.

19 Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus.

20 Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.

21 Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą.

22 Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui;

23 tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.

24 Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.

25 Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.

26 Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

27 Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.

28 Nesakyk savo artimui: "Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu", kai turi su savimi.

29 Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.

30 Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė.

31 Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.

32 Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.

33 Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.

34 Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę.

35 Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.