1 Forasmuch as many have undertaken to draw up a relation concerning the matters fully believed among us,

2 as those who from the beginning were eye-witnesses of and attendants on the Word have delivered them to us,

3 it has seemed good to *me* also, accurately acquainted from the origin with all things, to write to thee with method, most excellent Theophilus,

4 that thou mightest know the certainty of those things in which thou hast been instructed.

5 There was in the days of Herod, the king of Judaea, a certain priest, by name Zacharias, of the course of Abia, and his wife of the daughters of Aaron, and her name Elizabeth.

6 And they were both just before God, walking in all the commandments and ordinances of the Lord blameless.

7 And they had no child, because Elizabeth was barren, and they were both advanced in years.

8 And it came to pass, as he fulfilled his priestly service before God in the order of his course,

9 it fell to him by lot, according to the custom of the priesthood, to enter into the temple of the Lord to burn incense.

10 And all the multitude of the people were praying without at the hour of incense.

11 And an angel of {the} Lord appeared to him, standing on the right of the altar of incense.

12 And Zacharias was troubled, seeing {him}, and fear fell upon him.

13 But the angel said to him, Fear not, Zacharias, because thy supplication has been heard, and thy wife Elizabeth shall bear thee a son, and thou shalt call his name John.

14 And he shall be to thee joy and rejoicing, and many shall rejoice at his birth.

15 For he shall be great before {the} Lord, and he shall drink no wine nor strong drink; and he shall be filled with {the} Holy Spirit, even from his mother's womb.

16 And many of the sons of Israel shall he turn to {the} Lord their God.

17 And *he* shall go before him in {the} spirit and power of Elias, to turn hearts of fathers to children, and disobedient ones to {the} thoughts of just {men}, to make ready for {the} Lord a prepared people.

18 And Zacharias said to the angel, How shall I know this, for *I* am an old man, and my wife advanced in years?

19 And the angel answering, said to him, *I* am Gabriel, who stand before God, and I have been sent to speak to thee, and to bring these glad tidings to thee;

20 and behold, thou shalt be silent and not able to speak, till the day in which these things shall take place, because thou hast not believed my words, the which shall be fulfilled in their time.

21 And the people were awaiting Zacharias, and they wondered at his delaying in the temple.

22 But when he came out he could not speak to them, and they recognised that he had seen a vision in the temple. And he was making signs to them, and continued dumb.

23 And it came to pass, when the days of his service were completed, he departed to his house.

24 Now after these days, Elizabeth his wife conceived, and hid herself five months, saying,

25 Thus has {the} Lord done to me in {these} days in which he looked upon {me} to take away my reproach among men.

26 But in the sixth month, the angel Gabriel was sent of God to a city of Galilee, of which {the} name {was} Nazareth,

27 to a virgin betrothed to a man whose name {was} Joseph, of the house of David; and the virgin's name {was} Mary.

28 And the angel came in to her, and said, Hail, {thou} favoured one! the Lord {is} with thee: {blessed art *thou* amongst women}.

29 But she, {seeing} {the angel}, was troubled at his word, and reasoned in her mind what this salutation might be.

30 And the angel said to her, Fear not, Mary, for thou hast found favour with God;

31 and behold, thou shalt conceive in the womb and bear a son, and thou shalt call his name Jesus.

32 *He* shall be great, and shall be called Son of {the} Highest; and {the} Lord God shall give him the throne of David his father;

33 and he shall reign over the house of Jacob for the ages, and of his kingdom there shall not be an end.

34 But Mary said to the angel, How shall this be, since I know not a man?

35 And the angel answering said to her, {The} Holy Spirit shall come upon thee, and power of {the} Highest overshadow thee, wherefore the holy thing also which shall be born shall be called Son of God.

36 And behold, Elizabeth, thy kinswoman, she also has conceived a son in her old age, and this is the sixth month to her that was called barren:

37 for nothing shall be impossible with God.

38 And Mary said, Behold the bondmaid of {the} Lord; be it to me according to thy word. And the angel departed from her.

39 And Mary, rising up in those days, went into the hill country with haste, to a city of Judah,

40 and entered into the house of Zacharias, and saluted Elizabeth.

41 And it came to pass, as Elizabeth heard the salutation of Mary, the babe leaped in her womb; and Elizabeth was filled with {the} Holy Spirit,

42 and cried out with a loud voice and said, Blessed {art} *thou* amongst women, and blessed the fruit of thy womb.

43 And whence {is} this to me, that the mother of my Lord should come to me?

44 For behold, as the voice of thy salutation sounded in my ears, the babe leaped with joy in my womb.

45 And blessed {is} she that has believed, for there shall be a fulfilment of the things spoken to her from {the} Lord.

46 And Mary said, My soul magnifies the Lord,

47 and my spirit has rejoiced in God my Saviour.

48 For he has looked upon the low estate of his bondmaid; for behold, from henceforth all generations shall call me blessed.

49 For the Mighty One has done to me great things, and holy {is} his name;

50 and his mercy {is} to generations and generations to them that fear him.

51 He has wrought strength with his arm; he has scattered haughty {ones} in the thought of their heart.

52 He has put down rulers from thrones, and exalted the lowly.

53 He has filled the hungry with good things, and sent away the rich empty.

54 He has helped Israel his servant, in order to remember mercy,

55 (as he spoke to our fathers,) to Abraham and to his seed for ever.

56 And Mary abode with her about three months, and returned to her house.

57 But the time was fulfilled for Elizabeth that she should bring forth, and she gave birth to a son.

58 And her neighbours and kinsfolk heard that {the} Lord had magnified his mercy with her, and they rejoiced with her.

59 And it came to pass on the eighth day they came to circumcise the child, and they called it after the name of his father, Zacharias.

60 And his mother answering said, No; but he shall be called John.

61 And they said to her, There is no one among thy kinsfolk who is called by this name.

62 And they made signs to his father as to what he might wish it to be called.

63 And having asked for a writing-table, he wrote saying, John is his name. And they all wondered.

64 And his mouth was opened immediately, and his tongue, and he spake, blessing God.

65 And fear came upon all who dwelt round about them; and in the whole hill-country of Judaea all these things were the subject of conversation.

66 And all who heard them laid them up in their heart, saying, What then will this child be? And {the} Lord's hand was with him.

67 And Zacharias his father was filled with {the} Holy Spirit, and prophesied, saying,

68 Blessed be {the} Lord the God of Israel, because he has visited and wrought redemption for his people,

69 and raised up a horn of deliverance for us in the house of David his servant;

70 as he spoke by {the} mouth of his holy prophets, who have been since the world began;

71 deliverance from our enemies and out of the hand of all who hate us;

72 to fulfil mercy with our fathers and remember his holy covenant,

73 {the} oath which he swore to Abraham our father,

74 to give us, that, saved out of the hand of our enemies, we should serve him without fear

75 in piety and righteousness before him all our days.

76 And *thou*, child, shalt be called {the} prophet of {the} Highest; for thou shalt go before the face of {the} Lord to make ready his ways;

77 to give knowledge of deliverance to his people by {the} remission of their sins

78 on account of {the} bowels of mercy of our God; wherein {the} dayspring from on high has visited us,

79 to shine upon them who were sitting in darkness and in {the} shadow of death, to guide our feet into {the} way of peace.

80 -And the child grew and was strengthened in spirit; and he was in the deserts until the day of his shewing to Israel.

1 Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,

2 kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,

3 tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,

4 kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.

5 Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.

6 Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.

7 Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.

8 Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,

9 kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.

10 Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.

11 Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.

12 Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.

13 Bet angelas jam tarė: "Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.

14 Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,

15 nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios,

16 ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą.

17 Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą".

18 Tada Zacharijas atsakė angelui: "Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna".

19 Angelas jam atsakė: "Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią.

20 Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu".

21 Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.

22 Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.

23 Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo.

24 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:

25 "Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse".

26 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą

27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.

28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: "Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!"

29 Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.

30 O angelas jai tarė: "Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!

31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.

32 Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;

33 Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo".

34 Marija paklausė angelą: "Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?"

35 Angelas jai atsakė, tardamas: "Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.

36 Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai,

37 nes Dievui nėra negalimų dalykų".

38 Tada Marija atsakė: "Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį". Ir angelas nuo jos pasitraukė.

39 Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.

40 Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.

41 Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios.

42 Ji balsiai sušuko ir tarė: "Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!

43 Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!

44 Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.

45 Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta".

46 O Marija prabilo: "Mano siela šlovina Viešpatį,

47 ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

48 nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

49 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!

50 Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.

51 Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.

52 Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.

53 Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.

54 Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,

55 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams­Abraomui ir jo palikuonims per amžius".

56 Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.

57 Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.

58 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.

59 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu­Zachariju.

60 Atsakydama jo motina tarė: "O, ne! Jis vadinsis Jonas".

61 Jie jai sakė: "Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo".

62 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.

63 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: "Jo vardas­Jonas". Ir visi stebėjosi.

64 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas Dievą.

65 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.

66 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: "Kas gi bus iš to vaiko?" Ir Viešpaties ranka buvo su juo.

67 Kūdikio tėvas Zacharijas tapo pilnas Šventosios Dvasios ir pranašavo:

68 "Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.

69 Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,

70 kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,

71 jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,

72 tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,

73 priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,

74 išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti

75 per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse.­

76 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;

77 tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą

78 ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,

79 kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią".

80 Kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.