1 And he said to his disciples, It cannot be but that offences come, but woe {to him} by whom they come!

2 It would be {more} profitable for him if a millstone were hanged about his neck and he cast into the sea, than that he should be a snare to one of these little ones.

3 Take heed to yourselves: if thy brother should sin, rebuke him; and if he should repent, forgive him.

4 And if he should sin against thee seven times in the day, and seven times should return to thee, saying, I repent, thou shalt forgive him.

5 And the apostles said to the Lord, Give more faith to us.

6 But the Lord said, If ye have faith as a grain of mustard {seed}, ye had said to this sycamine tree, Be thou rooted up, and be thou planted in the sea, and it would have obeyed you.

7 But which of you {is there} who, having a bondman ploughing or shepherding, when he comes in out of the field, will say, Come and lie down immediately to table?

8 But will he not say to him, Prepare what I shall sup on, and gird thyself and serve me that I may eat and drink; and after that *thou* shalt eat and drink?

9 Is he thankful to the bondman because he has done what was ordered? I judge not.

10 Thus *ye* also, when ye shall have done all things that have been ordered you, say, We are unprofitable bondmen; we have done what it was our duty to do.

11 And it came to pass as he was going up to Jerusalem, that he passed through the midst of Samaria and Galilee.

12 And as he entered into a certain village ten leprous men met him, who stood afar off.

13 And they lifted up {their} voice saying, Jesus, Master, have compassion on us.

14 And seeing {them} he said to them, Go, shew yourselves to the priests. And it came to pass as they were going they were cleansed.

15 And one of them, seeing that he was cured, turned back, glorifying God with a loud voice,

16 and fell on {his} face at his feet giving him thanks: and *he* was a Samaritan.

17 And Jesus answering said, Were not the ten cleansed? but the nine, where {are they}?

18 There have not been found to return and give glory to God save this stranger.

19 And he said to him, Rise up and go thy way: thy faith has made thee well.

20 And having been asked by the Pharisees, When is the kingdom of God coming? he answered them and said, The kingdom of God does not come with observation;

21 nor shall they say, Lo here, or, Lo there; for behold, the kingdom of God is in the midst of you.

22 And he said to the disciples, Days are coming, when ye shall desire to see one of the days of the Son of man, and shall not see {it}.

23 And they will say to you, Lo here, or Lo there; go not, nor follow {them}.

24 For as the lightning shines which lightens from {one end} under heaven to {the other end} under heaven, thus shall the Son of man be in his day.

25 But first he must suffer many things and be rejected of this generation.

26 And as it took place in the days of Noe, thus also shall it be in the days of the Son of man:

27 they ate, they drank, they married, they were given in marriage, until the day that Noe entered into the ark, and the flood came and destroyed all {of them};

28 and in like manner as took place in the days of Lot: they ate, they drank, they bought, they sold, they planted, they builded;

29 but on the day that Lot went out from Sodom, it rained fire and sulphur from heaven, and destroyed all {of them}:

30 after this {manner} shall it be in the day that the Son of man is revealed.

31 In that day, he who shall be on the housetop, and his stuff in the house, let him not go down to take it away; and he that is in the field, let him likewise not return back.

32 Remember the wife of Lot.

33 Whosoever shall seek to save his life shall lose it, and whosoever shall lose it shall preserve it.

34 I say to you, In that night there shall be two {men} upon one bed; one shall be seized and the other shall be let go.

35 Two {women} shall be grinding together; the one shall be seized and the other shall be let go.

36 {Two men shall be in the field; the one shall be seized and the other let go.}

37 And answering they say to him, Where, Lord? And he said to them, Where the body {is}, there the eagles will be gathered together.

1 Jėzus kalbėjo savo mokiniams: "Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina.

2 Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių.

3 Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.

4 Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’,­atleisk jam".

5 Apaštalai tarė Viešpačiui: "Sustiprink mūsų tikėjimą".

6 O Viešpats atsakė: "Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’,­ir jis paklausytų jūsų".

7 "Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?

8 Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’?

9 Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.

10 Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’ ".

11 Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.

12 Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu

13 ir garsiai šaukė: "Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!"

14 Pamatęs juos, Jis tarė: "Eikite, pasirodykite kunigams!" Ir beeidami jie pasveiko.

15 Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.

16 Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.

17 Jėzus paklausė: "Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?

18 Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?"

19 Ir tarė jam: "Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave".

20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: "Dievo karalystė neateina regimai.

21 Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų".

22 Ir Jis tarė mokiniams: "Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.

23 Jums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’­Nesekite jais ir neikite paskui juos.

24 Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.

25 Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.

26 Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.

27 Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.

28 Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.

29 O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.

30 Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.

31 Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo.

32 Prisiminkite Loto žmoną!

33 Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją.

34 Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

35 Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.

36 Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas".

37 Tada jie atsiliepė: "O kurgi, Viešpatie?" Jis atsakė: "Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai".