1 And he spoke also a parable to them to the purport that they should always pray and not faint,
2 saying, There was a judge in a city, not fearing God and not respecting man:
3 and there was a widow in that city, and she came to him, saying, Avenge me of mine adverse party.
4 And he would not for a time; but afterwards he said within himself, If even I fear not God and respect not man,
5 at any rate because this widow annoys me I will avenge her, that she may not by perpetually coming completely harass me.
6 And the Lord said, Hear what the unjust judge says.
7 And shall not God at all avenge his elect, who cry to him day and night, and he bears long as to them?
8 I say unto you that he will avenge them speedily. But when the Son of man comes, shall he indeed find faith on the earth?
9 And he spoke also to some, who trusted in themselves that they were righteous and made nothing of all the rest {of men}, this parable:
10 Two men went up into the temple to pray; the one a Pharisee, and the other a tax-gatherer.
11 The Pharisee, standing, prayed thus to himself: God, I thank thee that I am not as the rest of men, rapacious, unjust, adulterers, or even as this tax-gatherer.
12 I fast twice in the week, I tithe everything I gain.
13 And the tax-gatherer, standing afar off, would not lift up even his eyes to heaven, but smote upon his breast, saying, O God, have compassion on me, the sinner.
14 I say unto you, This {man} went down to his house justified rather than that {other}. For every one who exalts himself shall be humbled, and he that humbles himself shall be exalted.
15 And they brought to him also infants that he might touch them, but the disciples when they saw {it} rebuked them.
16 But Jesus calling them to {him} said, Suffer little children to come to me, and do not forbid them, for of such is the kingdom of God.
17 Verily I say to you, Whosoever shall not receive the kingdom of God as a little child shall in no wise enter therein.
18 And a certain ruler asked him saying, Good teacher, having done what, shall I inherit eternal life?
19 But Jesus said to him, Why callest thou me good? There is none good but one, God.
20 Thou knowest the commandments: Do not commit adultery, Do not kill, Do not steal, Do not bear false witness, Honour thy father and thy mother.
21 And he said, All these things have I kept from my youth.
22 And when Jesus had heard this, he said to him, One thing is lacking to thee yet: Sell all that thou hast and distribute to the poor, and thou shalt have treasure in the heavens, and come, follow me.
23 But when he heard this he became very sorrowful, for he was very rich.
24 But when Jesus saw that he became very sorrowful, he said, How difficultly shall those who have riches enter into the kingdom of God;
25 for it is easier for a camel to enter through a needle's eye than for a rich man to enter into the kingdom of God.
26 And those who heard it said, And who can be saved?
27 But he said, The things that are impossible with men are possible with God.
28 And Peter said, Behold, *we* have left all things and have followed thee.
29 And he said to them, Verily I say to you, There is no one who has left home, or parents, or brethren, or wife, or children, for the kingdom of God's sake,
30 who shall not receive manifold more at this time, and in the coming age life eternal.
31 And he took the twelve to {him} and said to them, Behold, we go up to Jerusalem, and all things that are written of the Son of man by the prophets shall be accomplished;
32 for he shall be delivered up to the nations, and shall be mocked, and insulted, and spit upon.
33 And when they have scourged {him} they will kill him; and on the third day he will rise again.
34 And they understood nothing of these things. And this word was hidden from them, and they did not know what was said.
35 And it came to pass when he came into the neighbourhood of Jericho, a certain blind man sat by the wayside begging.
36 And when he heard the crowd passing, he inquired what this might be.
37 And they told him that Jesus the Nazaraean was passing by.
38 And he called out saying, Jesus, Son of David, have mercy on me.
39 And those {who were} going before rebuked him that he might be silent; but *he* cried out so much the more, Son of David, have mercy on me.
40 And Jesus stood still, and commanded him to be led to him. And when he drew nigh he asked him {saying},
41 What wilt thou that I shall do to thee? And he said, Lord, that I may see.
42 And Jesus said to him, See: thy faith has healed thee.
43 And immediately he saw, and followed him, glorifying God. And all the people when they saw {it} gave praise to God.
1 Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto,
2 tardamas: "Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.
3 Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo mano priešininko!’
4 Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,
5 vis dėlto, kai šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų’ ".
6 Ir Viešpats tarė: "Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas.
7 Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?
8 Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?"
9 Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:
10 "Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienasfariziejus, o kitasmuitininkas.
11 Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonėsplėšikai, sukčiai, svetimautojaiarba kaip šis va muitininkas.
12 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.
13 O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’
14 Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas".
15 Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė.
16 Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: "Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė.
17 Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!"
18 Vienas valdininkas Jį paklausė: "Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?"
19 Jėzus jam atsakė: "Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
20 Įsakymus žinai: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ".
21 Tas atsakė: "Viso šito laikausi nuo savo jaunystės".
22 Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: "Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!"
23 Tai išgirdęs, jis nusiminė, nes buvo labai turtingas.
24 Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: "Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę!
25 Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!"
26 Girdėjusieji tai paklausė: "Kas tada gali būti išgelbėtas?"
27 Jis atsakė: "Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui".
28 Tada Petras tarė: "Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave".
29 Jėzus atsakė jiems: "Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės
30 ir kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyjeamžinojo gyvenimo".
31 Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: "Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų.
32 Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.
33 Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels".
34 Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.
35 Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.
36 Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.
37 Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto.
38 Tada jis ėmė šaukti: "Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!"
39 Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: "Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!"
40 Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo:
41 "Ko nori, kad tau padaryčiau?"
42 Šis atsakė: "Viešpatie, kad praregėčiau!" Jėzus tarė: "Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave".
43 Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.