Falar

22 Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.


19 Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.


15 "Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.


13 Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.


1 Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus.


7 Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.


21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.


9 Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.


23 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!


18 Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.


3 Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.


8 Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.


3 Todėl ką kalbėjote tamsoje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų.


1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.


2 Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.


28 Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.


12 Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį;


36 Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.


9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.


4 Maloni kalbagyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.


45 Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis".


26 Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomom dejonėm.


8 Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.


19 Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.


29 Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams.