Falar

Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

Provérbios 15:22

Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

Provérbios 10:19

“Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.

Mateus 18:15

Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.

Provérbios 11:13

Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus.

Salmos 105:1

Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.

Mateus 6:7

Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

Provérbios 18:21

Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.

1 Pedro 3:9

Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

Provérbios 15:23

Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

1 João 3:18

Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

Provérbios 13:3

Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.

Provérbios 31:8

Todėl ką kalbėjote tamsoje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų.

Lucas 12:3

Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

Provérbios 15:1

Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.

Tiago 3:2

Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

Provérbios 17:28

Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį;

Eclesiastes 10:12

Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.

Mateus 12:36

Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.

Romanos 10:9

Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

Provérbios 15:4

Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis”.

Lucas 6:45

Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomom dejonėm.

Romanos 8:26

Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.

Salmos 71:8

Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

Tiago 1:19

Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams.

Efésios 4:29