1 Estes são os provérbios de Salomão, filho de Davi, rei de Israel.
2 Sua finalidade é ensinar sabedoria e disciplina às pessoas
e ajudá-las a compreender as instruções dos sábios.
3 Sua finalidade é ensinar-lhes uma vida disciplinada e bem-sucedida
e ajudá-las a fazer o que é certo, justo e imparcial.
4 Estes provérbios darão juízo aos ingênuos
e conhecimento e discernimento aos jovens.
5 O sábio que os ouvir se tornará ainda mais sábio.
Quem tem entendimento receberá orientação,
6 ao examinar o significado destes provérbios e parábolas,
das palavras dos sábios e seus enigmas.
7 O temor do Senhor é o princípio do conhecimento,
mas os tolos desprezam a sabedoria e a disciplina.
8 Meu filho, preste atenção à correção de seu pai
e não deixe de lado a instrução de sua mãe.
9 O que aprender com eles será coroa de graça em sua cabeça
e colar de honra em seu pescoço.
10 Meu filho, se pecadores quiserem seduzi-lo,
não permita que isso aconteça.
11 Talvez lhe digam: "Venha conosco!
Vamos nos esconder e matar alguém.
Armaremos emboscada contra inocentes,
só para passar o tempo.
12 Vamos engoli-los vivos, como a sepultura;
vamos engoli-los inteiros, como os que descem à cova.
13 Encontraremos todo tipo de riquezas
e encheremos nossas casas com tudo que roubarmos.
14 Venha, junte-se a nós!
Dividiremos igualmente os despojos".
15 Meu filho, não vá com eles!
Afaste-se de seus caminhos.
16 Eles correm para fazer o mal;
apressam-se em derramar sangue.
17 Se um pássaro vê alguém montar a armadilha,
sabe que não deve se aproximar.
18 Eles, porém, armam emboscadas para si mesmos;
tentam acabar com a própria vida.
19 Esse é o destino de todos os gananciosos;
sua própria cobiça os destrói.
20 A Sabedoria grita nas ruas
e levanta a voz na praça pública.
21 Sim, proclama nas avenidas
e anuncia em frente à porta da cidade:
22 "Até quando vocês, ingênuos,
insistirão em sua ingenuidade?
Até quando vocês, zombadores,
terão prazer na zombaria?
Até quando vocês, tolos,
detestarão o conhecimento?
23 Venham e ouçam minhas advertências;
abrirei meu coração para vocês
e os tornarei sábios.
24 "Muitas vezes eu os chamei, mas não quiseram vir;
estendi-lhes a mão, mas não me deram atenção.
25 Desprezaram meu conselho
e rejeitaram minha repreensão.
26 Por isso, rirei quando estiverem em dificuldades;
zombarei quando estiverem em apuros,
27 quando a calamidade lhes sobrevier como a tempestade,
e a desgraça os envolver como o furacão,
e a angústia e a aflição os dominarem.
28 "Quando clamarem por socorro, não responderei;
ainda que me procurem, não me encontrarão.
29 Porque detestaram o conhecimento
e escolheram não temer o Senhor.
30 Rejeitaram meu conselho
e ignoraram minha repreensão.
31 Portanto, comerão os frutos amargos de seu estilo de vida
e engasgarão em suas próprias intrigas.
32 Pois os ingênuos se afastam de mim e rumam para a morte;
os tolos são destruídos por sua própria acomodação.
33 Os que me ouvem, porém, viverão em paz,
tranquilos e sem temer o mal".
Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.2 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,3 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;4 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliamssupratimo ir nuovokumo.5 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.9 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.11 Jei jie sako: "Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.12 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.13 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.14 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri".15 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.16 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.17 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.18 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.19 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:22 "Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto".