1 My seun, luister na my wysheid, neig jou oor tot my insig,2 dat jy volle oorleg kan behou en jou lippe kennis kan bewaar;3 want die lippe van die vreemde vrou drup heuningstroop, en haar verhemelte is gladder as olie,4 maar op die end is sy bitter soos wilde-als, soos 'n swaard aan weerskante skerp.5 Haar voete daal na die dood toe af, haar treë streef na die doderyk toe.6 Dat sy die pad na die lewe nie sou inslaan nie, wankel haar gange sonder dat sy dit weet.7 Luister dan nou na my, julle seuns, en wyk nie af van die woorde van my mond nie.8 Hou jou weg ver van haar af, en kom nie naby die deur van haar huis nie,9 sodat jy nie jou bloei aan ander gee en jou jare aan een wat onbarmhartig is nie;10 sodat vreemdes hulle nie versadig met jou vermoë en jou moeitevolle arbeid in die huis van 'n uitlander kom nie11 en jy uiteindelik moet steun as jou liggaam en jou vlees verteer is,12 en moet sê: Hoe het ek die tug gehaat en my hart die kastyding versmaad,13 en nie geluister na die stem van my onderwysers en geen gehoor gegee aan die wat my geleer het nie!14 Amper was ek heeltemal in die ongeluk, in die vergadering en die gemeente.15 Drink water uit jou eie reënbak en strome uit jou eie put.16 Sal jou fonteine buitentoe oorstroom, waterstrome op die pleine?17 Hulle moet vir jou alleen wees en nie vir ander saam met jou nie.18 Mag jou fontein geseënd wees, en verheug jou oor die vrou van jou jeug --19 die lieflike wildsbokkie en aanvallige steenbokkie; laat haar boesem jou altyd vermaak, mag jy in haar liefde gedurigdeur bedwelmd wees.20 Maar waarom sou jy, my seun, by 'n vreemde bedwelmd raak en die boesem van 'n ontugtige omhels?21 Want elke mens se weë is voor die oë van die HERE, en Hy weeg al sy gange.22 Sy eie ongeregtighede vang hom, die goddelose, en in die vangstrikke van sy sonde word hy vasgehou.23 Hy sal sterf deur gebrek aan tug, en deur die grootheid van sy dwaasheid sal hy dwaal.
1 Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,2 kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.3 Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.4 Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.5 Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.6 Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinokjos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.7 Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.8 Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,9 kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;10 kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,11 ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,12 ir sakyti: "Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,13 neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?14 Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury".15 Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.16 Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?17 Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.18 Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.19 Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.20 Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?21 Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.22 Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.23 Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.