1 Now in the fifteenth year of the reign of Tiberius Cæsar, Pontius Pilate being governor of Judæa, and Herod being tetrarch of Galilee, and his brother Philip tetrarch of the region of Ituræa and Trachonitis, and Lysanias tetrarch of Abilene, 2 in the high-priesthood of Annas and Caiaphas, the word of God came unto John the son of Zacharias in the wilderness. 3 And he came into all the region round about the Jordan, preaching the baptism of repentance unto remission of sins; 4 as it is written in the book of the words of Isaiah the prophet,

The voice of one crying in the wilderness,

Make ye ready the way of the Lord,

Make his paths straight.

5 Every valley shall be filled,

And every mountain and hill shall be brought low;

And the crooked shall become straight,

And the rough ways smooth;

6 And all flesh shall see the salvation of God.

7 He said therefore to the multitudes that went out to be baptized of him, Ye offspring of vipers, who warned you to flee from the wrath to come? 8 Bring forth therefore fruits worthy of repentance, and begin not to say within yourselves, We have Abraham to our father: for I say unto you, that God is able of these stones to raise up children unto Abraham. 9 And even now the axe also lieth at the root of the trees: every tree therefore that bringeth not forth good fruit is hewn down, and cast into the fire. 10 And the multitudes asked him, saying, What then must we do? 11 And he answered and said unto them, He that hath two coats, let him impart to him that hath none; and he that hath food, let him do likewise. 12 And there came also publicans to be baptized, and they said unto him, Teacher, what must we do? 13 And he said unto them, Extort no more than that which is appointed you. 14 And soldiers also asked him, saying, And we, what must we do? And he said unto them, Extort from no man by violence, neither accuse any one wrongfully; and be content with your wages.

15 And as the people were in expectation, and all men reasoned in their hearts concerning John, whether haply he were the Christ; 16 John answered, saying unto them all, I indeed baptize you with water; but there cometh he that is mightier than I, the latchet of whose shoes I am not worthy to unloose: he shall baptize you in the Holy Spirit and in fire: 17 whose fan is in his hand, thoroughly to cleanse his threshing-floor, and to gather the wheat into his garner; but the chaff he will burn up with unquenchable fire.

18 With many other exhortations therefore preached he good tidings unto the people; 19 but Herod the tetrarch, being reproved by him for Herodias his brother’s wife, and for all the evil things which Herod had done, 20 added this also to them all, that he shut up John in prison.

21 Now it came to pass, when all the people were baptized, that, Jesus also having been baptized, and praying, the heaven was opened, 22 and the Holy Spirit descended in a bodily form, as a dove, upon him, and a voice came out of heaven, Thou art my beloved Son; in thee I am well pleased.

23 And Jesus himself, when he began to teach, was about thirty years of age, being the son (as was supposed) of Joseph, the son of Heli, 24 the son of Matthat, the son of Levi, the son of Melchi, the son of Jannai, the son of Joseph, 25 the son of Mattathias, the son of Amos, the son of Nahum, the son of Esli, the son of Naggai, 26 the son of Maath, the son of Mattathias, the son of Semein, the son of Josech, the son of Joda, 27 the son of Joanan, the son of Rhesa, the son of Zerubbabel, the son of Shealtiel, the son of Neri, 28 the son of Melchi, the son of Addi, the son of Cosam, the son of Elmadam, the son of Er, 29 the son of Jesus, the son of Eliezer, the son of Jorim, the son of Matthat, the son of Levi, 30 the son of Symeon, the son of Judas, the son of Joseph, the son of Jonam, the son of Eliakim, 31 the son of Melea, the son of Menna, the son of Mattatha, the son of Nathan, the son of David, 32 the son of Jesse, the son of Obed, the son of Boaz, the son of Salmon, the son of Nahshon, 33 the son of Amminadab, the son of Arni, the son of Hezron, the son of Perez, the son of Judah, 34 the son of Jacob, the son of Isaac, the son of Abraham, the son of Terah, the son of Nahor, 35 the son of Serug, the son of Reu, the son of Peleg, the son of Eber, the son of Shelah, 36 the son of Cainan, the son of Arphaxad, the son of Shem, the son of Noah, the son of Lamech, 37 the son of Methuselah, the son of Enoch, the son of Jared, the son of Mahalaleel, the son of Cainan, 38 the son of Enos, the son of Seth, the son of Adam, the son of God.

1,2 Imperatoriaus Tiberijaus penkioliktaisiais valdymo metais Dievas apsireiškė Jonui (Zacharijo sūnui), kai jis gyveno dykumoje. (Tuo metu Judėjoje viešpatavo Pilotas. Erodas – Galilėjoje, jo brolis Pilypas buvo Turėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchas, Lisanijus – Abilėnės tetrarchas, o Anas ir Kajafas buvo vyriausieji kunigai.) 3 Tada Jonas keliavo po visą Pajordanę skelbdamas, jog krikštas žmonėms padės grįžti prie Dievo ir atsižadėti nuodėmių, kad jiems būtų atleista. 4 Pranašo Izaijo žodžiais, Jonas buvo „balsas, šaukiantis iš tyrų:

Ruoškite kelią Viešpačiui!

Jo atėjimui platinkite takus!

5 Sulyginkite kalnus!

Užpildykite slėnius!

Išlyginkite vingius!

Tiesinkite kelius!

6 Tada visa žmonija pamatys Dievo siųstą Išgelbėtoją."

7 Štai kaip Jonas pamokslavo minioms, kurios atėjo krikštytis: „Jūs, gyvačių išperos! Bandote pabėgti nuo pragaro neatsisukę į Dievą iš tikrųjų! Todėl jūs ir norite būti pakrikštyti! 8 Pirma eikite ir įrodykite, kad tikrai atgailaujate. Ir nemanykite, jog esate saugūs todėl, kad jūs – Abraomo palikuonys. To nepakanka. Dievas gali ir šiuos dykumų akmenis paversti Abraomo vaikais! 9 Jo teismo kirvis virš jūsų pakibęs ir pasirengęs pakirsti jūsų šaknis bei nuversti visai. Taip kiekvienas medis, kuris neveda gerų vaisių, turi būti nukirstas ir įmestas į ugnį."

10 Minia klausė: „Ką tu nori, kad mes darytume?" 11 „Jei tu turi du apsiaustus, – kalbėjo jis, – vieną atiduok neturinčiam. Jei turi atliekamo maisto – atiduok alkanam."

12 Net muitininkai, šie visiems žinomi kyšininkai, atėjo pasikrikštyti ir klausė: „Kaip mes įrodysime tau, kad atsižadėjome nuodėmių?" 13 „Savo sąžiningumu, – atsakė jis. – Užtikrinkite, kad nerinksite daugiau mokesčių, negu romėnų vyriausybė reikalauja." 14 „O kaip mes?" – paklausė keletas kareivių. Jonas tarė: „Neatimkite pinigų grasinimais ir prievarta, nė vieno nekaltinkite tuo, ko jis nepadarė; tenkinkitės savo alga."

15 Visi laukė ateinančio Mesijo, troško sužinoti, ar tai iryra Jonas. Šis klausimas rūpėjo kiekvienam, todėl buvo visur svarstomas. 16 Jonas atsakė į šį klausimą, sakydamas: „Aš krikštiju jus vandeniu, bet greitai ateis Tas, kuris turi daug didesnę galią už mane. Iš tiesų aš nesu vertas būti net Jo vergu. Jis krikštys jus ugnimi ir Šventąja Dvasia. 17 Jis atskirs pelus nuo grūdų ir, sudeginęs pelus amžina ugnimi, surinks kviečius." 18 Jis davė daug panašių įspėjimų, skelbdamas tautai gerąją naujieną.

19,20 Po to, kai Jonas viešai kritikavo Erodą, Galilėjos valdovą, už vedybas su savo brolio žmona Erodiada ir kitus paikus darbus, Erodas įmetė Joną į kalėjimą, tuo padarydamas dar vieną nuodėmę.

21 Vieną dieną po to, kai jau buvo pakrikštytos ištisos minios, krikštytis atėjo pats Jėzus. Jam meldžiantis atsivėrė dangus 22 ir Šventoji Dvasia balandžio pavidalu nusileido ant Jo, o balsas iš dangaus pasakė: „Tu esi Mano mylimasis Sūnus, Tavimi Aš gėriuosi."

23-38 Jėzui buvo apie trisdešimt metų, kai Jis pradėjo Savo misiją. Jėzų laikė sūnumi Juozapo, sūnaus Helio, sūnaus Matato, sūnaus Levio, sūnaus Melchio, sūnaus Janajo, sūnaus Juozapo, sūnaus Matatijo, sūnaus Amoso, sūnaus Naumo, sūnaus Heslio, sūnaus Nagajo, sūnaus Maato, sūnaus Matatijo, sūnaus Semejino, sūnaus Josecho, sūnaus Jodos, sūnaus Joanano, sūnaus Resos, sūnaus Zorobabelio, sūnaus Salatielio, sūnaus Nerio, sūnaus Melchio, sūnaus Adijo, sūnaus Kosamo, sūnaus Elmadamo, sūnaus Ero, sūnaus Jėzaus, sūnaus Eliezero, sūnaus Jorimo, sūnaus Matato, sūnaus Levio, sūnaus Simeono, sūnaus Judo, sūnaus Juozapo, sūnaus Jonos, sūnaus Eliachimo, sūnaus Melėjo, sūnaus Menos, sūnaus Matatos, sūnaus Natano, sūnaus Dovydo, sūnaus Jesės, sūnaus Jobedo, sūnaus Boozo, sūnaus Salos, sūnaus Naasono, sūnaus Aminadabo, sūnaus Admino, sūnaus Arnio, sūnaus Esromo, sūnaus Faro, sūnaus Judo, sūnaus Jokūbo, sūnaus Izaoko, sūnaus Abraomo, sūnaus Taros, sūnaus Nachoro, sūnaus Serucho, sūnaus Ragaujo, sūnaus Faleko, sūnaus Ebero, sūnaus Salos, sūnaus Kainamo, sūnaus Arfaksado, sūnaus Semo, sūnaus Nojaus, sūnaus Lamecho, sūnaus Matūzalio, sūnaus Henocho, sūnaus Jare to, sūnaus Maleleelio, sūnaus Kainamo, sūnaus Eno, sūnaus Seto, sūnaus Adomo, kuris buvo Dievo.