1 O God, thou hast cast us off, thou hast scattered us, thou hast been displeased; O turn thyself to us again.

2 Thou hast made the earth to tremble; thou hast broken it: heal the breaches thereof; for it shaketh.

3 Thou hast shewed thy people hard things: thou hast made us to drink the wine of astonishment.

4 Thou hast given a banner to them that fear thee, that it may be displayed because of the truth. Selah.

5 That thy beloved may be delivered; save with thy right hand, and hear me.

6 God hath spoken in his holiness; I will rejoice, I will divide Shechem, and mete out the valley of Succoth.

7 Gilead is mine, and Manasseh is mine; Ephraim also is the strength of mine head; Judah is my lawgiver;

8 Moab is my washpot; over Edom will I cast out my shoe: Philistia, triumph thou because of me.

9 Who will bring me into the strong city? who will lead me into Edom?

10 Wilt not thou, O God, which hadst cast us off? and thou, O God, which didst not go out with our armies?

11 Give us help from trouble: for vain is the help of man.

12 Through God we shall do valiantly: for he it is that shall tread down our enemies.

1 Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!

2 Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.

3 Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.

4 Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.

5 Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!

6 Dievas kalbėjo savo šventume: "Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.

7 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

8 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs".

9 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?

10 Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?

11 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.

12 Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.