1 O LORD God, to whom vengeance belongeth; O God, to whom vengeance belongeth, shew thyself.

2 Lift up thyself, thou judge of the earth: render a reward to the proud.

3 LORD, how long shall the wicked, how long shall the wicked triumph?

4 How long shall they utter and speak hard things? and all the workers of iniquity boast themselves?

5 They break in pieces thy people, O LORD, and afflict thine heritage.

6 They slay the widow and the stranger, and murder the fatherless.

7 Yet they say, The LORD shall not see, neither shall the God of Jacob regard it.

8 Understand, ye brutish among the people: and ye fools, when will ye be wise?

9 He that planted the ear, shall he not hear? he that formed the eye, shall he not see?

10 He that chastiseth the heathen, shall not he correct? he that teacheth man knowledge, shall not he know?

11 The LORD knoweth the thoughts of man, that they are vanity.

12 Blessed is the man whom thou chastenest, O LORD, and teachest him out of thy law;

13 That thou mayest give him rest from the days of adversity, until the pit be digged for the wicked.

14 For the LORD will not cast off his people, neither will he forsake his inheritance.

15 But judgment shall return unto righteousness: and all the upright in heart shall follow it.

16 Who will rise up for me against the evildoers? or who will stand up for me against the workers of iniquity?

17 Unless the LORD had been my help, my soul had almost dwelt in silence.

18 When I said, My foot slippeth; thy mercy, O LORD, held me up.

19 In the multitude of my thoughts within me thy comforts delight my soul.

20 Shall the throne of iniquity have fellowship with thee, which frameth mischief by a law?

21 They gather themselves together against the soul of the righteous, and condemn the innocent blood.

22 But the LORD is my defence; and my God is the rock of my refuge.

23 And he shall bring upon them their own iniquity, and shall cut them off in their own wickedness; yea, the LORD our God shall cut them off.

1 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!

2 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!

3 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?

4 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

5 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

6 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

7 Jie sako: "Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi".

8 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?

9 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?

10 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?

11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

12 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

13 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

14 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

15 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.

16 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?

17 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.

18 Kai pasakiau: "Slysta mano koja", Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

19 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.

20 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?

21 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.

22 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola.

23 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.