1 "Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas.

2 Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis.

3 Žmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdos­tamsos ir mirties šešėlio akmens.

4 Jis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių.

5 Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro.

6 Safyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje.

7 Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis.

8 Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja.

9 Jis ištiesia ranką į kietas uolas ir kalnų pamatus kasinėja.

10 Jis iškerta upes uolose, jo akis pamato kiekvieną brangų daiktą.

11 Jis užtvenkia upes ir tai, kas jose paslėpta, iškelia į šviesą.

12 Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis?

13 Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte.

14 Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’.

15 Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą.

16 Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru.

17 Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius.

18 Koralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus.

19 Jai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi.

20 Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis?

21 Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda.

22 Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’.

23 Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra.

24 Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi.

25 Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis.

26 Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią.

27 Tada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino.

28 Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ".

1 Na verdade, há minas donde se extrai a prata, e também lugar onde se refina o ouro:

2 O ferro tira-se da terra, e da pedra se funde o cobre.

3 Os homens põem termo às trevas, e até os últimos confins exploram as pedras na escuridão e nas trevas mais densas.

4 Abrem um poço de mina longe do lugar onde habitam; são esquecidos pelos viajantes, ficando pendentes longe dos homens, e oscilam de um lado para o outro.

5 Quanto à terra, dela procede o pão, mas por baixo é revolvida como por fogo.

6 As suas pedras são o lugar de safiras, e têm pó de ouro.

7 A ave de rapina não conhece essa vereda, e não a viram os olhos do falcão.

8 Nunca a pisaram feras altivas, nem o feroz leão passou por ela.

9 O homem estende a mão contra a pederneira, e revolve os montes desde as suas raízes.

10 Corta canais nas pedras, e os seus olhos descobrem todas as coisas preciosas.

11 Ele tapa os veios d'água para que não gotejem; e tira para a luz o que estava escondido.

12 Mas onde se achará a sabedoria? E onde está o lugar do entendimento?

13 O homem não lhe conhece o caminho; nem se acha ela na terra dos viventes.

14 O abismo diz: Não está em mim; e o mar diz: Ela não está comigo.

15 Não pode ser comprada com ouro fino, nem a peso de prata se trocará.

16 Nem se pode avaliar em ouro fino de Ofir, nem em pedras preciosas de berilo, ou safira.

17 Com ela não se pode comparar o ouro ou o vidro; nem se trocara por jóias de ouro fino.

18 Não se fará menção de coral nem de cristal; porque a aquisição da sabedoria é melhor que a das pérolas.

19 Não se lhe igualará o topázio da Etiópia, nem se pode comprar por ouro puro.

20 Donde, pois, vem a sabedoria? Onde está o lugar do entendimento?

21 Está encoberta aos olhos de todo vivente, e oculta às aves do céu.

22 O Abadom e a morte dizem: Ouvimos com os nossos ouvidos um rumor dela.

23 Deus entende o seu caminho, e ele sabe o seu lugar.

24 Porque ele perscruta até as extremidades da terra, sim, ele vê tudo o que há debaixo do céu.

25 Quando regulou o peso do vento, e fixou a medida das águas;

26 quando prescreveu leis para a chuva e caminho para o relâmpago dos trovões;

27 então viu a sabedoria e a manifestou; estabeleceu-a, e também a esquadrinhou.

28 E disse ao homem: Eis que o temor do Senhor é a sabedoria, e o apartar-se do mal é o entendimento.