1 Elihuvas tęsė:
2 "Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.
3 Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.
4 Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.
5 Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.
6 Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.
7 Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,
8 kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?
9 Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.
10 Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.
11 Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.
12 Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.
13 Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?
14 Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,
15 tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.
16 Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.
17 Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?
18 Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?
19 O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?
20 Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.
21 Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.
22 Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.
23 Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.
24 Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.
25 Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.
26 Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,
27 nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.
28 Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.
29 Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?
30 Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.
31 Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.
32 Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.
33 Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.
34 Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:
35 ‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.
36 Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.
37 Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą".
1 Prosseguiu Eliú, dizendo:
2 Ouvi, vós, sábios, as minhas palavras; e vós, entendidos, inclinai os ouvidos para mim.
3 Pois o ouvido prova as palavras, como o paladar experimenta a comida.
4 O que é direito escolhamos para nós; e conheçamos entre nós o que é bom.
5 Pois Jó disse: Sou justo, e Deus tirou-me o direito.
6 Apesar do meu direito, sou considerado mentiroso; a minha ferida é incurável, embora eu esteja sem transgressão.
7 Que homem há como Jó, que bebe o escárnio como água,
8 que anda na companhia dos malfeitores, e caminha com homens ímpios?
9 Porque disse: De nada aproveita ao homem o comprazer-se em Deus.
10 Pelo que ouvi-me, vós homens de entendimento: longe de Deus o praticar a maldade, e do Todo-Poderoso o cometer a iniqüidade!
11 Pois, segundo a obra do homem, ele lhe retribui, e faz a cada um segundo o seu caminho.
12 Na verdade, Deus não procederá impiamente, nem o Todo-Poderoso perverterá o juízo.
13 Quem lhe entregou o governo da terra? E quem lhe deu autoridade sobre o mundo todo?
14 Se ele retirasse para si o seu espírito, e recolhesse para si o seu fôlego,
15 toda a carne juntamente expiraria, e o homem voltaria para o pó.
16 Se, pois, há em ti entendimento, ouve isto, inclina os ouvidos às palavras que profiro.
17 Acaso quem odeia o direito governará? Quererás tu condenar aquele que é justo e poderoso?
18 aquele que diz a um rei: Ó vil? e aos príncipes: Ó ímpios?
19 que não faz acepção das pessoas de príncipes, nem estima o rico mais do que o pobre; porque todos são obra de suas mãos?
20 Eles num momento morrem; e à meia-noite os povos são perturbados, e passam, e os poderosos são levados não por mão humana.
21 Porque os seus olhos estão sobre os caminhos de cada um, e ele vê todos os seus passos.
22 Não há escuridão nem densas trevas, onde se escondam os obradores da iniqüidade.
23 Porque Deus não precisa observar por muito tempo o homem para que este compareça perante ele em juízo.
24 Ele quebranta os fortes, sem inquirição, e põe outros em lugar deles.
25 Pois conhecendo ele as suas obras, de noite os transtorna, e ficam esmagados.
26 Ele os fere como ímpios, à vista dos circunstantes;
27 porquanto se desviaram dele, e não quiseram compreender nenhum de seus caminhos,
28 de sorte que o clamor do pobre subisse até ele, e que ouvisse o clamor dos aflitos.
29 Se ele dá tranqüilidade, quem então o condenará? Se ele encobrir o rosto, quem então o poderá contemplar, quer seja uma nação, quer seja um homem só?
30 para que o ímpio não reine, e não haja quem iluda o povo.
31 Pois, quem jamais disse a Deus: Sofri, ainda que não pequei;
32 o que não vejo, ensina-me tu; se fiz alguma maldade, nunca mais a hei de fazer?
33 Será a sua recompensa como queres, para que a recuses? Pois tu tens que fazer a escolha, e não eu; portanto fala o que sabes.
34 Os homens de entendimento dir-me-ão, e o varão sábio, que me ouvir:
35 Jó fala sem conhecimento, e às suas palavras falta sabedoria.
36 Oxalá que Jó fosse provado até o fim; porque responde como os iníquos.
37 Porque ao seu pecado acrescenta a rebelião; entre nós bate as palmas, e multiplica contra Deus as suas palavras.