1 "Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.
2 Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.
3 Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.
4 Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.
5 Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.
6 Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu.
7 Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.
8 Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių:
9 ‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.
10 Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.
11 Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.
12 Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.
13 Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.
14 Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.
15 Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,
16 Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,
17 norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.
18 Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.
19 Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.
20 Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,
21 jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.
22 Jo siela artėja prie kapo, gyvybėprie mirties.
23 Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,
24 Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.
25 Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.
26 Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.
27 Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.
28 Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.
29 Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus,
30 norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.
31 Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu.
32 Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.
33 Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties".
1 Ouve, pois, as minhas palavras, ó Jó, e dá ouvidos a todas as minhas declarações.
2 Eis que já abri a minha boca; já falou a minha língua debaixo do meu paladar.
3 As minhas palavras declaram a integridade do meu coração, e os meus lábios falam com sinceridade o que sabem.
4 O Espírito de Deus me fez, e o sopro do Todo-Poderoso me dá vida.
5 Se podes, responde-me; põe as tuas palavras em ordem diante de mim; apresenta-te.
6 Eis que diante de Deus sou o que tu és; eu também fui formado do barro.
7 Eis que não te perturbará nenhum medo de mim, nem será pesada sobre ti a minha mão.
8 Na verdade tu falaste aos meus ouvidos, e eu ouvi a voz das tuas palavras. Dizias:
9 Limpo estou, sem transgressão; puro sou, e não há em mim iniqüidade.
10 Eis que Deus procura motivos de inimizade contra mim, e me considera como o seu inimigo.
11 Põe no tronco os meus pés, e observa todas as minhas veredas.
12 Eis que nisso não tens razão; eu te responderei; porque Deus e maior do que o homem.
13 Por que razão contendes com ele por não dar conta dos seus atos?
14 Pois Deus fala de um modo, e ainda de outro se o homem não lhe atende.
15 Em sonho ou em visão de noite, quando cai sono profundo sobre os homens, quando adormecem na cama;
16 então abre os ouvidos dos homens, e os atemoriza com avisos,
17 para apartar o homem do seu desígnio, e esconder do homem a soberba;
18 para reter a sua alma da cova, e a sua vida de passar pela espada.
19 Também é castigado na sua cama com dores, e com incessante contenda nos seus ossos;
20 de modo que a sua vida abomina o pão, e a sua alma a comida apetecível.
21 Consome-se a sua carne, de maneira que desaparece, e os seus ossos, que não se viam, agora aparecem.
22 A sua alma se vai chegando à cova, e a sua vida aos que trazem a morte.
23 Se com ele, pois, houver um anjo, um intérprete, um entre mil, para declarar ao homem o que lhe é justo,
24 então terá compaixão dele, e lhe dirá: Livra-o, para que não desça à cova; já achei resgate.
25 Sua carne se reverdecerá mais do que na sua infância; e ele tornará aos dias da sua juventude.
26 Deveras orará a Deus, que lhe será propício, e o fará ver a sua face com júbilo, e restituirá ao homem a sua justiça.
27 Cantará diante dos homens, e dirá: Pequei, e perverti o direito, o que de nada me aproveitou.
28 Mas Deus livrou a minha alma de ir para a cova, e a minha vida verá a luz.
29 Eis que tudo isto Deus faz duas e três vezes para com o homem,
30 para reconduzir a sua alma da cova, a fim de que seja iluminado com a luz dos viventes.
31 Escuta, pois, ó Jó, ouve-me; cala-te, e eu falarei.
32 Se tens alguma coisa que dizer, responde-me; fala, porque desejo justificar-te.
33 Se não, escuta-me tu; cala-te, e ensinar-te-ei a sabedoria.