1 Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė:

2 "Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais?

3 Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man.

4 Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti.

5 Ar žinai, kas nustatė jos dydį, kas ją išmatavo?

6 Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padėjo jos kertinį akmenį,

7 kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?

8 Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių?

9 Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais,

10 kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei duris

11 ir pasakiau: ‘Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos’.

12 Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą,

13 kad ji, pasiekus žemės pakraščius, nukratytų nedorėlius nuo jos?

14 Žemė keičiasi kaip molis po antspaudu, susiklosto kaip drabužis.

15 Nedorėliams saulė nebešviečia, jų pakelta ranka sulaužoma.

16 Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes?

17 Ar mirties vartai tau buvo atverti, ar matei mirties šešėlio duris?

18 Ar išmatavai žemės platybes? Atsakyk, jei visa tai žinai.

19 Kur yra kelias į šviesą, kur gyvena tamsa?

20 Ar gali pasiekti jų ribas ir surasti taką į jų namus?

21 Aišku, tu žinai, nes tada jau buvai gimęs ir gyveni nuo amžių!

22 Ar buvai nuėjęs į sniego sandėlius ir sandėlius krušos,

23 kurią laikau sielvarto metui, karo ir kovos dienai?

24 Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys?

25 Kas nustatė lietui ir žaibui kryptį,

26 kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių,

27 drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė?

28 Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus?

29 Kur gimė ledas? Kas pagimdė šerkšną po dangumi?

30 Kodėl vanduo sukietėja į akmenį ir gelmių paviršius užšąla?

31 Ar gali surišti Sietyno raiščius ir atrišti Oriono?

32 Ar gali liepti užtekėti Zodiakui ir Grįžulo ratams jų laiku?

33 Ar pažįsti dangaus nuostatus ir gali juos pritaikyti žemei?

34 Ar gali įsakyti debesiui, kad jo srovės išsilietų ant tavęs?

35 Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų, sakydami: ‘Štai mes čia’?

36 Kas įdėjo išmintį į širdį ir davė supratimą protui?

37 Kas gali suskaičiuoti debesis? Kas gali uždaryti dangaus indus,

38 kai dulkės tampa purvu ir grumstai sulimpa?

39 Ar gali sumedžioti liūtei grobį ir pasotinti jos jauniklius,

40 gulinčius olose ir lindynėse?

41 Kas paruošia varnui peną, kai jo jaunikliai šaukiasi Dievo, klaidžiodami be maisto?"

1 Depois disso o Senhor respondeu a Jó dum redemoinho, dizendo:

2 Quem é este que escurece o conselho com palavras sem conhecimento?

3 Agora cinge os teus lombos, como homem; porque te perguntarei, e tu me responderás.

4 Onde estavas tu, quando eu lançava os fundamentos da terra? Faze-mo saber, se tens entendimento.

5 Quem lhe fixou as medidas, se é que o sabes? ou quem a mediu com o cordel?

6 Sobre que foram firmadas as suas bases, ou quem lhe assentou a pedra de esquina,

7 quando juntas cantavam as estrelas da manhã, e todos os filhos de Deus bradavam de júbilo?

8 Ou quem encerrou com portas o mar, quando este rompeu e saiu da madre;

9 quando eu lhe pus nuvens por vestidura, e escuridão por faixas,

10 e lhe tracei limites, pondo-lhe portas e ferrolhos,

11 e lhe disse: Até aqui virás, porém não mais adiante; e aqui se quebrarão as tuas ondas orgulhosas?

12 Desde que começaram os teus dias, deste tu ordem à madrugada, ou mostraste à alva o seu lugar,

13 para que agarrasse nas extremidades da terra, e os ímpios fossem sacudidos dela?

14 A terra se transforma como o barro sob o selo; e todas as coisas se assinalam como as cores dum vestido.

15 E dos ímpios é retirada a sua luz, e o braço altivo se quebranta.

16 Acaso tu entraste até os mananciais do mar, ou passeaste pelos recessos do abismo?

17 Ou foram-te descobertas as portas da morte, ou viste as portas da sombra da morte?

18 Compreendeste a largura da terra? Faze-mo saber, se sabes tudo isso.

19 Onde está o caminho para a morada da luz? E, quanto às trevas, onde está o seu lugar,

20 para que às tragas aos seus limites, e para que saibas as veredas para a sua casa?

21 De certo tu o sabes, porque já então eras nascido, e porque é grande o número dos teus dias!

22 Acaso entraste nos tesouros da neve, e viste os tesouros da saraiva,

23 que eu tenho reservado para o tempo da angústia, para o dia da peleja e da guerra?

24 Onde está o caminho para o lugar em que se reparte a luz, e se espalha o vento oriental sobre a terra?

25 Quem abriu canais para o aguaceiro, e um caminho para o relâmpago do trovão;

26 para fazer cair chuva numa terra, onde não há ninguém, e no deserto, em que não há gente;

27 para fartar a terra deserta e assolada, e para fazer crescer a tenra relva?

28 A chuva porventura tem pai? Ou quem gerou as gotas do orvalho?

29 Do ventre de quem saiu o gelo? E quem gerou a geada do céu?

30 Como pedra as águas se endurecem, e a superfície do abismo se congela.

31 Podes atar as cadeias das Plêiades, ou soltar os atilhos do Oriom?

32 Ou fazer sair as constelações a seu tempo, e guiar a ursa com seus filhos?

33 Sabes tu as ordenanças dos céus, ou podes estabelecer o seu domínio sobre a terra?

34 Ou podes levantar a tua voz até as nuvens, para que a abundância das águas te cubra?

35 Ou ordenarás aos raios de modo que saiam? Eles te dirão: Eis-nos aqui?

36 Quem pôs sabedoria nas densas nuvens, ou quem deu entendimento ao meteoro?

37 Quem numerará as nuvens pela sabedoria? Ou os odres do céu, quem os esvaziará,

38 quando se funde o pó em massa, e se pegam os torrões uns aos outros?

39 Podes caçar presa para a leoa, ou satisfazer a fome dos filhos dos leões,

40 quando se agacham nos covis, e estão à espreita nas covas?

41 Quem prepara ao corvo o seu alimento, quando os seus pintainhos clamam a Deus e andam vagueando, por não terem o que comer?