1 Elihuvas tęsė:

2 "Ar manai, kad tu teisingai kalbi sakydamas: ‘Aš esu teisesnis už Dievą’?

3 Nes tu sakai: ‘Kokia nauda man iš to, jei aš nenusidedu?’

4 Aš atsakysiu tau ir tavo draugams.

5 Pažvelk į dangaus debesis, kurie yra aukštai.

6 Jei nusikaltai, ar Jam pakenkei? Jei savo nuodėmes daugini, ar Jam ką padarai?

7 Jei teisus esi, kokia nauda Jam? Ką Jis gaus iš tavęs?

8 Tavo nedorybės kenkia tokiems kaip tu, ir tavo teisumas naudingas žmogaus sūnui.

9 Didelių vargų prispausti, žmonės šaukiasi pagalbos prieš smurtininkus.

10 Bet niekas neklausia: ‘Kur yra Dievas, mano Kūrėjas, kuris duoda giesmes naktį,

11 kuris sutvėrė mus išmintingesnius už gyvulius ir padangių paukščius?’

12 Ten jie šaukia, bet niekas neatsako dėl piktadarių išdidumo.

13 Dievas nepaiso tuščių kalbų ir Visagalis nekreipia į jas dėmesio.

14 Nors tu sakai, kad Jo nematai, bet teisingumas yra prieš Jį, todėl pasitikėk Juo.

15 Kadangi Jis neaplankė savo rūstybėje ir nekreipė dėmesio į kvailybę,

16 todėl Jobas tuščiai atveria savo burną, išdidžiais žodžiais neišmintingai kalba".

1 Disse mais Eliú:

2 Tens por direito dizeres: Maior é a minha justiça do que a de Deus?

3 Porque dizes: Que me aproveita? Que proveito tenho mais do que se eu tivera pecado?

4 Eu te darei respostas, a ti e aos teus amigos contigo.

5 Atenta para os céus, e vê; e contempla o firmamento que é mais alto do que tu.

6 Se pecares, que efetuarás contra ele? Se as tuas transgressões se multiplicarem, que lhe farás com isso?

7 Se fores justo, que lhe darás, ou que receberá ele da tua mão?

8 A tua impiedade poderia fazer mal a outro tal como tu; e a tua justiça poderia aproveitar a um filho do homem.

9 Por causa da multidão das opressões os homens clamam; clamam por socorro por causa do braço dos poderosos.

10 Mas ninguém diz: Onde está Deus meu Criador, que inspira canções durante a noite;

11 que nos ensina mais do que aos animais da terra, e nos faz mais sábios do que as aves do céu?

12 Ali clamam, porém ele não responde, por causa da arrogância os maus.

13 Certo é que Deus não ouve o grito da vaidade, nem para ela atentará o Todo-Poderoso.

14 Quanto menos quando tu dizes que não o vês. A causa está perante ele; por isso espera nele.

15 Mas agora, porque a sua ira ainda não se exerce, nem grandemente considera ele a arrogância,

16 por isso abre Jó em vão a sua boca, e sem conhecimento multiplica palavras.