1 Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.2 Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.3 Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.4 Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.5 Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.6 Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų,7 suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.8 Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.9 Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,10 bet angelas jiems tarė: "Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.11 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats­Kristus.12 Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose".13 Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:14 "Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!"15 Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: "Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė".16 Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.17 Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.18 Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.19 Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin.20 Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.21 Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti vaikelį, Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą įsčiose.22 Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui,­23 kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: "Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui",­24 ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: "Porą purplelių arba du balandžiukus".25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.26 Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.27 Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,28 Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:29 "Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,30 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,31 kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:32 šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę".33 Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama.34 Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: "Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,­35 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas,­kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys".36 Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,37 o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.38 Ir ji, tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo.39 Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.40 Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo.41 Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Paschos.42 Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.43 Pasibaigus šventės dienoms ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet Juozapas ir Jo motina to nepastebėjo.44 Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų.45 Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę.46 Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.47 Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais.48 Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: "Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs".49 Jis atsakė: "Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?"50 Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.51 Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje.52 O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.

1 Neil päevil sündis, et keiser Augustus andis käsu üles kirjutada kogu maailm.2 See üleskirjutus oli esimene ja toimus, kui Küreenius oli Süüria maavalitseja.3 Ja k4 Siis läks ka Joosep Galileast Naatsareti linnast üles Juudamaale Taaveti linna, mida hüütakse Petlemaks, sest ta oli pärit Taaveti kojast ning soost,5 ennast laskma kirja panna ühes Maarja, oma kihlatud naisega, kes oli käima peal.6 Aga nende seal olles sai aeg täis, et Maarja pidi maha saama,7 ja Ta t8 Ja seal paigus oli karjaseid väljal öitsis pidamas valvet öösel oma karja juures.9 Ja Issanda Ingel astus nende ette ja Issanda auhiilgus paistis nende ümber, ja nemad kartsid üliväga.10 Ja Ingel ütles neile: „Ärge kartke! Sest vaata, ma kuulutan teile suurt r11 sest teile on täna Taaveti linnas sündinud12 Ja see olgu teile tunnuseks: te leiate lapse mähitud ja s13 Ja äkitselt oli Ingliga ühes taeva s14 „Au olgu Jumalale k15 Kui siis Inglid olid läinud nende juurest ära taevasse, ütlesid karjased üksteisele: „Läki nüüd Petlemma ja vaadakem seda asja, mis on sündinud, mis Issand on meile teada annud!"16 Ja nad tulid t17 Aga kui nad seda nägid, teatasid nad asjast, mis neile oli üteldud selle lapsukese kohta.18 Ja k19 Ent Maarja pidas k20 Ja karjased läksid tagasi Jumalale au andes ja Teda kiites k21 Ja kui kaheksa päeva täis sai ja Laps pidi ümber l22 Ja kui nende puhastuspäevad täis said Moosese käsu23 nagu on kirjutatud Issanda käsu24 - ja tuua ohver, nagu Issanda käsu25 Ja vaata, Jeruusalemas oli mees, Siimeon nimi. See mees oli26 Temale oli Püha Vaim ilmutanud, et ta ei näe surma, enne kui ta on näinud Issanda V27 Ja ta tuli Vaimu sunnil pühakotta. Ja kui vanemad Lapsukese Jeesuse sinna t28 siis ta v29 „Issand, nüüd Sa lased Oma sulase rahus minna Oma s30 sest mu silmad on näinud Sinu päästet,31 mille Sa oled valmistanud k32 valguseks, mis peab ilmuma paganaile ja auhiilguseks Oma rahvale Iisraelile!"33 Ja Ta isa ja Ema panid imeks, mida Temast räägiti.34 Ja Siimeon35 ent Sinu Omastki hingest peab m36 Ja seal oli naisprohvet Anna, Fanueli tütar, Aaseri suguharust. See oli väga elatanud ja oli elanud oma mehega seitse aastat pärast oma neitsip37 ja tema oli lesk, ligi kaheksakümmend neli aastat vana. See ei läinud ära pühakojast, vaid teenis Jumalat paastumiste ja palvetamistega ööd ja päevad.38 Tema tuli sinna samal tunnil ja ülistas Jumalat ning k39 Ja kui nad olid l40 Aga Lapsuke kasvas ja sai tugevaks ning täitus tarkusega. Ja Jumala arm oli Tema peal.41 Ja Tema vanemad käisid iga aasta Jeruusalemas paasapühil.42 Ja kui Ta sai kaheteistkümneaastaseks, läksid nad üles Jeruusalemma pühadeaja kommet mööda.43 Ja kui pärast nende päevade möödumist nad olid kodu poole minemas, jäi Laps Jeesus Jeruusalemma; ja Tema vanemad ei pannud seda tähele.44 Nad arvasid Tema olevat kaasteekäijate seas, ja käisid ühe ühe päeva tee ning otsisid Teda sugulaste ja tuttavate juurest;45 ja kui nad Teda ei leidnud, läksid nad tagasi Jeruusalemma ja otsisid Teda sealt.46 Ja kolme päeva pärast sündis, et nad Ta leidsid pühakojas istumast47 Aga k48 Ja Teda nähes ehmusid Tema vanemad väga, ja Ta Ema ütles Temale: „Poeg, miks Sa oled meile n49 siis Ta ütles neile: „Miks te Mind otsite? Eks te teadnud, et Ma pean olema selles, mis on Mu Isa Oma?"50 Aga nemad ei m51 Ja ta läks ühes nendega ja tuli Naatsaretti ja oli neile allaheitlik. Ja Tema Ema pidas k52 Ja Jeesus edenes tarkuses ja pikkuses ja armus Jumala ja inimeste juures.