1 Pirmąją savaitės dieną, vos brėkštant, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus tepalus.2 Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,3 o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.4 Moterys apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Ir štai prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais.5 Jos išsigando ir nuleido akis, o tie vyrai tarė: "Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?6 Nėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje:7 ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’ "8 Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius9 ir, sugrįžusios nuo kapo, viską pranešė vienuolikai ir visiems kitiems.10 Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams.11 Jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo.12 Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal, labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko.13 Ir štai du iš jų tą pačią dieną keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.14 Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius.15 Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.16 Jų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino.17 O Jis paklausė jų: "Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?"18 Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam: "Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis dienomis atsitiko?"19 Jėzus paklausė: "O kas gi?" Jie tarė Jam: "Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.20 Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo.21 O mes vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko.22 Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus labai nustebino. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo23 ir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą.24 Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė".25 Tada Jis jiems tarė: "O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!26 Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?"27 Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.28 Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau.29 Bet jie sulaikė Jį, sakydami: "Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi". Jis užsuko ir pasiliko su jais.30 Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems.31 Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko jiems iš akių.32 O jie kalbėjo: "Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?"33 Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais,34 kurie tvirtino: "Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!"35 O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną.36 Jiems apie tai bekalbant, Jis pats atsirado tarp jų ir tarė: "Ramybė jums!"37 Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią.38 O Jis paklausė: "Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės?39 Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint".40 Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas.41 Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: "Ar turite čia ko nors valgyti?"42 Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus.43 Jis paėmė ir valgė jų akyse.44 Paskui Jėzus jiems tarė: "Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse".45 Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,46 ir pasakė: "Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių47 ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.48 Jūs esate šių dalykų liudytojai.49 Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių".50 Jėzus nusivedė juos iki Betanijos ir, iškėlęs rankas, palaimino juos.51 Laimindamas Jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.52 Jie pagarbino Jį ir, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę.53 Jie nuolat buvo šventykloje ir šlovino bei laimino Dievą. Amen.

1 Aga nädala esimesel päeval puhteajal läksid naised hauale, viies ühes l2 Ja nad leidsid kivi haualt ära veeretatud.3 Siis nad läksid sisse, kuid ei leidnud mitte Issanda Jeesuse ihu.4 Ja kui nad selle pärast kahevahel olid, vaata, siis seisis kaks meest nende k5 Aga kui naised hakkasid kartma ja oma silmad maha l6 Tema ei ole siin, vaid on üles t7 kui Ta teile ütles, et Inimese Poeg antakse patuste inimeste kätte ja lüüakse risti ja kolmandal päeval Ta t8 Siis nad tuletasid meele Tema s9 ja läksid tagasi haua juurest ja kuulutasid seda k10 Aga Maarja Magdaleena ja Johanna ja Maarja, Jakoobuse ema, ja teised nende kaaslased jutustasid seda Apostlitele.11 Ent need k12 Aga Peetrus v13 Ja vaata, kaks nende seast olid minemas selsamal päeval külasse, mis on ligi kuuskümmend vagu maad Jeruusalemast ja mille nimi on Emmaus.14 Ja nad k15 Ja nende k16 Aga nende silmad peeti, nii et nad Teda ei tunnud.17 Ja Ta ütles neile: „Mis k18 Aga teine, nimega Kleopas, vastas ning ütles Temale: „Sinaks üksi elad kui v19 Ta küsis neilt: „Mis?" Aga nad ütlesid Temale: „See, mis sündis Jeesus Naatsaretlasega, Kes oli prohvet, vägev teolt ja s20 kuidas meie ülempreestrid ja vanemad on annud Ta surma m21 Ent meie lootsime Tema olevat Selle, Kes Iisraeli rahva lunastab; aga peale selle k22 Ka m23 kui nad Tema ihu ei leidnud, tulid nad ja ütlesid endid näinud olevat ka Inglite nägemust, kes ütlevad Tema elavat!24 Ja m25 Tema ütles neile: „Oh te m26 Eks Kristus pidanud seda kannatama ja Oma auhiilgusesse minema?"27 Ja Ta hakkas peale Moosesest ja k28 Ja kui nad lähenesid külale, kuhu nad olid minemas, tegi Ta Enese eemale minema.29 Ja nad käisid Temale peale ning ütlesid: „Jää meie juure, sest30 Ja sündis, kui Ta nendega lauas istus, et Ta v31 Siis nende silmad läksid lahti ja nad tundsid Tema ära! Ja Tema kadus nende silmist.32 Ja nad ütlesid üksteisele: „Eks meie süda p33 Ja nad t34 kes ütlesid: „Issand on t35 Ja nemad ise jutustasid, mis teel oli sündinud ja kuidas nad Tema olid leiva murdmisest ära tunnud.36 Aga kui nad seda rääkisid, seisis Jeesus ise nende keskel ja ütles neile: „Rahu olgu teile!"37 Nemad kohkusid ja l38 Ent Tema ütles neile: „Miks te olete nii väga ehmunud? Ja mispärast t39 Vaadake Mu käsi ja jalgu, et Mina see olen! Katsuge Mind kätega ja nähke, sest vaimul ei ole liha ega luid, n40 Ja seda üteldes näitas Ta neile Oma käsi ja jalgu.41 Aga kui nad r42 Ja nad panid Tema ette pala küpsetatud kala.43 Ja Tema v44 Siis Ta ütles neile: „Need on k45 Siis Ta avas nende m46 Ja ta ütles neile: „N47 ja Tema nimel peab kuulutatama meeleparandust pattude andekssaamiseks k48 Teie olete nende asjade tunnistajad!49 Ja vaata, Mina läkitan teie peale Oma Isa t50 Siis Ta viis nad välja Betaania lähedale ja t51 Ja sündis, et Ta neid52 Ja nemad kummardasid Teda ning läksid tagasi Jeruusalemma suure r53 ja olid alati pühakojas, tänades Jumalat!