1 Vieną iš tų dienų Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant Evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų su vyresniaisiais2 ir klausė Jį: "Pasakyk mums, kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė šitą valdžią?"3 Jis jiems tarė: "Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, ir atsakykite man:4 ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?"5 Jie svarstė tarpusavyje: "Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’6 O jei sakysime­iš žmonių, visa minia užmėtys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas".7 Ir jie atsakė, kad nežino iš kur.8 Tada Jėzus jiems tarė: "Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau".9 Jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: "Vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.10 Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną, kad tie jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau vynininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.11 Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą jie sumušė, išjuokė ir paleido jį tuščiomis.12 Tuomet jis pasiuntė dar trečią, bet jie ir šitą sužeidę išvarė.13 Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, gal pamatę jie gerbs jį?’14 Bet, išvydę sūnų, vynininkai ėmė tartis tarpusavyje: ‘Tai paveldėtojas. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.15 Jie išmetė jį iš vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas?16 Jis ateis ir išžudys tuos vynininkus, o vynuogyną atiduos kitiems". Tai girdėjusieji tarė: "Tenebūna šitaip!"17 Bet Jėzus, pažvelgęs į juos, paklausė: "O ką reiškia Rašto posakis: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?’18 Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins".19 Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.20 Jie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti.21 Taigi jie klausė Jį: "Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.22 Ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?"23 Suprasdamas jų klastą, Jis tarė jiems: "Kodėl spendžiate man pinkles?24 Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?" Jie atsakė: "Ciesoriaus".25 Tada Jis jiems tarė: "Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui".26 Taip jie nesugebėjo žmonių akivaizdoje sugauti Jo kalboje. Stebėdamiesi Jo atsakymu, jie nutilo.27 Pas Jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:28 "Mokytojau, Mozė mums parašė: jei kieno brolis, turėdamas žmoną, mirtų bevaikis, tada jo brolis tegul veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių.29 Taigi buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.30 Ją vedė antrasis ir taip pat mirė bevaikis.31 Paskui ją vedė trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir jie mirė, nepalikdami vaikų.32 Po jų visų numirė ir ta moteris.33 Kurio gi žmona ji bus prisikėlime? Juk ji buvo visų septynių žmona!"34 Jėzus jiems atsakė: "Šio pasaulio vaikai veda ir teka,35 o kurie pasirodys verti pasiekti aną pasaulį ir mirusiųjų prisikėlimą, tie neves ir netekės.36 Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.37 O kad mirusieji prisikels, nurodė ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina ‘Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu’.38 Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena".39 Tada kai kurie Rašto žinovai atsiliepė: "Mokytojau, Tu gerai pasakei!"40 Ir daugiau jie nedrįso nieko Jo klausti.41 Jis paklausė jų: "Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus?42 Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,43 kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.44 Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu,­kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?"45 Visiems žmonėms girdint, Jėzus tarė savo mokiniams:46 "Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose bei garbės vietas pokyliuose.47 Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą".

1 Ja ühel päeval, kui Ta pühakojas rahvast2 k3 Tema kostis ning ütles neile: „Mina küsin ka teilt ühe asja; ütelge Mulle:4 Kas oli Johannese ristimine taevast v5 Nemad pidasid n6 Aga kui me ütleme inimestest, siis k7 Nemad vastasid, et nad ei teadvat, kust.8 Siis Jeesus ütles neile: „Ega Minagi ütle teile, missuguse meelevallaga Ma seda teen!"9 Aga Ta hakkas rääkima rahvale seda tähendamiss10 Ja parajal ajal ta läkitas sulase aednike juure, et nad temale annaksid viinamäe viljast. Aga aednikud peksid teda ja saatsid ta tühjalt minema.11 Ja ta läkitas veel teise sulase. Aga nad peksid tedagi ja saatsid ta tühjalt minema.12 Ja ta läkitas veel kolmanda. Aga nad haavasid ka seda ja t13 Siis ütles viinamäe isand: Mis ma pean tegema? Ma läkitan oma armsa poja, vahest nad häbenevad teda!14 Aga kui aednikud teda nägid, pidasid nad n15 Ja nad t16 Ta tuleb ja hukkab need aednikud ja annab viinamäe teiste kätte!" Seda kuuldes nad ütlesid: „Ärgu seda sündigu!"17 Aga Tema vaatas neile otsa ja ütles: „Mis see siis18 Igaüks, kes selle kivi peale kukub, läheb rusuks; aga kelle peale see langeb, selle ta teeb pihuks!"19 Ja ülempreestrid ja kirjatundjad püüdsid selsamal tunnil pista käed Tema külge, kuid nad kartsid rahvast, sest nad said aru, et Ta nende kohta oli ütelnud selle tähendamiss20 Ja nad varitsesid Teda ja läkitasid välja kavalad mehed, kes pidid teesklema21 Ja nad küsisid Temalt ning ütlesid: „22 Kas meil sünnib keisrile anda maksuraha v23 Aga Tema m24 Näidake Mulle teenariraha! Kelle kuju ja pealkiri sellel on?" Nemad vastasid: „Keisri!"25 Tema ütles neile: „Siis andke keisrile, mis kuulub keisrile, ja Jumalale, mis kuulub Jumalale!"26 Ja nad ei saanud Teda kinni v27 Ent Ta juure tuli m28 n29 Oli kord seitse venda; ja esimene v30 Ja teine samuti.31 Ja kolmas v32 K33 Kelle naiseks nende seast nüüd see naine peab olema ülest34 Jeesus kostis neile: „Sellesinase maailm-asjastu lapsed v35 aga kes on väärt arvatud j36 Sest nad ei v37 Aga et surnud t38 Jumal aga ei ole mitte surnute, vaid on elavate Jumal; sest k39 Siis m40 Ei nad julgenud Temalt ka enam midagi küsida.41 Aga Ta ütles neile: „Kuidas üteldakse Kristus olevat Taaveti Poeg,42 kuna Taavet ise ütleb Laulude raamatus: Issand on ütelnud minu Issandale: Istu Mu paremale poole,43 kuni Ma panen Su vaenlased Su jalgealuseks järiks?44 Taavet nimetab siis Teda Issandaks, ja kuidas Ta on tema Poeg?"45 Aga Ta ütles k46 „Hoiduge kirjatundjate eest, kes tahavad käia pikis rüüdes ja armastavad teretusi turgudel ja esimesi istmeid kogudusekodades ja ülemat kohta lauas söömaaegadel!47 Nemad söövad leskede hooned ja loevad silmakirjaks pikki palveid. Need saavad seda raskema hukatuse!"