1 Artėjo Neraugintos duonos šventė, vadinama Pascha.2 Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, nes bijojo žmonių.3 O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš dvylikos.4 Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip Jį išduoti.5 Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų.6 Judas pažadėjo ir ieškojo progos išduoti jiems Jėzų, miniai nematant.7 Atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Paschos avinėlį.8 Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: "Eikite ir paruoškite mums valgyti Paschą".9 Jie paklausė: "Kur nori, kad paruoštume?"10 Jis atsakė: "Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis įeis,11 ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur svečių kambarys, kuriame galėčiau su mokiniais valgyti Paschą?’12 Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite".13 Nuėję jie rado viską, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.14 Atėjus metui, Jis sėdo prie stalo, ir dvylika apaštalų drauge su Juo.15 Ir Jis tarė jiems: "Trokšte troškau valgyti su jumis šią Paschą prieš kentėdamas.16 Sakau jums, nuo šiol daugiau jos nebevalgysiu, kol ji išsipildys Dievo karalystėje".17 Paėmęs taurę, Jis padėkojo ir tarė: "Imkite ir dalykitės.18 Sakau jums: Aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus, kol ateis Dievo karalystė".19 Ir, paėmęs duoną, Jis padėkojo, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: "Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui".20 Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: "Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.21 Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo.22 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip Jam paskirta, bet vargas tam žmogui, kuris Jį išduoda!"23 Tada jie pradėjo klausinėti vienas kito, kas gi iš jų yra tas, kuris tai padarys.24 Tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų turėtų būti laikomas didžiausiu.25 Bet Jėzus jiems pasakė: "Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais.26 Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas.27 Katras yra didesnis­kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.28 Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose,29 todėl Aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra skyręs Tėvas,30 kad mano karalystėje jūs valgytumėte ir gertumėte už mano stalo ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių".31 Ir Viešpats tarė: "Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius.32 Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!"33 Petras atsiliepė: "Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!"34 Bet Jėzus atsakė: "Sakau tau, Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus išsiginsi, kad mane pažįsti".35 Jis paklausė juos: "Ar jums ko nors trūko, kai buvau jus išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be sandalų?" Jie atsakė: "Nieko".36 Tada Jis jiems tarė: "Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.37 Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą".38 Jie tarė: "Viešpatie, štai čia du kalavijai!" Jis atsakė: "Gana!"39 Išėjęs iš ten, Jis, kaip buvo pratęs, pasuko į Alyvų kalną. Paskui Jį nuėjo ir mokiniai.40 Atėjus į vietą, Jis tarė jiems: "Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!"41 Ir Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:42 "Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!"43 Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino.44 Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.45 Atsikėlęs po maldos, Jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš sielvarto užmigusius.46 Jis tarė jiems: "Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!"47 Jam dar tebekalbant, štai pasirodė minia, o priekyje­vienas iš dvylikos, vadinamas Judu. Jis priėjo prie Jėzaus Jo pabučiuoti.48 Jėzus jam tarė: "Judai, pabučiavimu išduodi Žmogaus Sūnų?"49 Esantieji su Juo, matydami, kas bus, paklausė: "Viešpatie, gal mums kirsti kalaviju?"50 Vienas iš jų smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį.51 Bet Jėzus sudraudė: "Liaukitės! Užteks!" Ir palietęs tarno ausį, išgydė jį.52 Atėjusiems aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir vyresniesiems Jis pasakė: "Kaip prieš plėšiką išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais.53 Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia".54 Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo namus. Petras sekė iš tolo.55 Susikūrę ugnį kiemo viduryje, jie susėdo. Petras atsisėdo kartu.56 Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: "Ir šitas buvo kartu su Juo".57 Bet jis išsigynė, sakydamas: "Moterie, nepažįstu Jo!"58 Truputį vėliau kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: "Ir tu esi iš jų". Petras atsakė: "Ne, žmogau, nesu!"59 Maždaug po valandos dar vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: "Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!"60 Petras atsakė: "Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai". Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.61 Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: "Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi".62 Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko.63 Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė.64 Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: "Pranašauk, kas Tave užgavo!"65 Ir visaip kitaip jam piktžodžiavo.66 Rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė:67 "Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!" Jėzus atsiliepė: "Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite,68 o jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite.69 Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje".70 Tuomet jie visi klausė: "Tai Tu esi Dievo Sūnus?" Jis atsakė: "Taip yra kaip sakote: Aš Esu!"71 Tada jie tarė: "Kam dar mums liudijimas?! Juk mes girdėjome iš Jo paties lūpų!"

1 Aga hapnemata leibade päev, mida kutsutakse paasapühaks, oli ligidal.2 Ja ülempreestrid ja kirjatundjad pidasid aru, kuidas Teda surmata; sest nad kartsid rahvast.3 Aga saatan oli läinud Juudase sisse, keda liignimega hüüti Iskariotiks, kes oli nende kaheteistkümne arvust.4 Ja ta läks ära ja rääkis ülempreestrite ja s5 Ja nad said r6 Tema n7 Nii j8 Ja Ta läkitas Peetruse ja Johannese ning ütles: „Minge ja valmistage meile paasatall, et me seda sööksime."9 Aga nad küsisid Temalt: „Kus Sa tahad, et me selle valmistame?"10 Tema vastas neile: „Vaata, kui te linna sisse lähete, siis tuleb teile vastu inimene, kes kannab veekruusi; minge Tema järele sinna majasse, kuhu Ta sisse läheb,11 ja ütelge selle maja isandale:12 Siis ta näitab teile suure ülemise toa; seal valmistage."13 Ent kui nad ära läksid, leidsid nad n14 Ja kui tund kätte j15 Ja Ta ütles neile: „Ma olen südamest igatsenud seda paasatalle süüa ühes teiega, enne kui Ma kannatan.16 Sest Ma ütlen teile, et Ma ei söö enam sellest, kuni k17 Ja Ta v18 Sest Ma ütlen teile, et Mina ei joo enam viinapuu viljast, enne kui tuleb Jumala Riik!"19 Ja Ta v20 Samuti ka karika pärast21 22 Ja Inimese Poeg läheb küll ära, n23 Ja nemad hakkasid küsima üksteiselt, kes see küll peaks nende seast olema, kes seda teeb.24 Aga nende seas t25 Siis Tema ütles neile: „Rahvaste kuningad valitsevad isandaina nende üle ja nende v26 Kuid teie ärge olge n27 Sest kumb on suurem, kas see, kes istub lauas, v28 Aga teie olete need, kes Minu juure on jäänud Mu kiusatustes;29 ja Mina sean teile Riigi, n30 et te sööksite ja jooksite Minu lauas Minu Riigis ja istuksite aujärgedel ja m31 „Siimon, Siimon, vaata, saatan on väga püüdnud s32 Aga Mina olen sinu eest palunud, et su usk ära ei l33 Aga tema ütles Talle: „Issand, ma olen valmis Sinuga minema niihästi vangi kui surma!"34 Kuid Ta ütles: „Ma ütlen sulle, Peetrus: kukk ei laula täna mitte enne, kui sina oled kolm korda salanud, et sa Mind tunned!"35 Ja Ta ütles neile: „Kui Ma teid läkitasin kukruta ja paunata ja jalatseita, kas oli teil midagi puudu?" Nemad vastasid: „Ei midagi!"36 Siis ta ütles neile: „Aga nüüd, kellel on kukkur, see v37 Sest Ma ütlen teile, et Minus peab veel täide minema, mis on kirjutatud: „Ja Teda arvati üleastujate hulka!" Sest mis Minusse puutub, j38 Aga nemad ütlesid: „Issand, ennäe, siin on kaks m39 Ja Ta läks välja ja tuli Oma viisi järele40 Ja kui ta j41 Ta ise läks neist eemale, niikaugele kui kiviga j42 üteldes: „Isa, kui Sa tahad, siis v43 Siis ilmus Temale Ingel taevast ja kinnitas Teda.44 Ja heideldes raskesti, palvetas Ta veel pinevamalt; ja Tema higi oli nagu verepisarad, mis langesid maa peale.45 Ja Ta t46 Ja Ta ütles neile: „Miks te magate? T47 Kui Tema alles rääkis, vaata, siis tuli rahvast ja see, keda hüüti Juudaseks, üks neist kaheteistkümnest, käis nende ees ja tuli Jeesuse ligi teda suudlema.48 Aga Jeesus ütles temale: „Juudas, annad sa Inimese Poja suudlusega ära?"49 Kui nüüd kaaslased seda nägid, mis oli tulemas, ütlesid nad: „Issand, kas me peame m50 Ja üks neist l51 Aga Jeesus kostis ning ütles: „Jätke sellega!" Ja Ta puudutas tema k52 Siis Jeesus ütles ülempreestritele ja pühakoja pealikuile ja vanemaile, kes Tema vastu olid tulnud: „Te olete tulnud välja otsegu röövli vastu m53 Kui Ma iga päev teie juures olin pühakojas, ei ole te pistnud käsi Mu külge. Ent see on teie tund ja pimeduse v54 Aga nad v55 Ja kui nad keset56 Siis nägi üks ümmardaja teda tule ääres istuvat ning jäi temale otsa vaatama ja ütles: „Ka seesinane oli ühes Temaga!"57 Aga tema salgas ning ütles: „Naine, mina Teda ei tunne!"58 Ūürikese aja pärast nägi teda teine, keegi mees, ning ütles: „Sinagi oled nende seast!" Kuid Peetrus ütles: „Inimene, mina ei ole mitte!"59 Ja umbes tund aega hiljemini kinnitas seda keegi teine ning ütles: „T60 Aga Peetrus ütles: „Inimene, ma ei m61 Ja Issand pöördus ja vaatas Peetrusele; ja Peetrusele tuli meele Issanda s62 Ja ta läks välja ja nuttis kibedasti.63 Aga mehed, kes Jeesust kinni hoidsid, naersid ja peksid Teda,64 ja nad katsid Ta silmad kinni ja küsisid Temalt ning ütlesid: „M65 Ja palju muid pilkes66 Ja kui valgeks läks, tulid rahvavanemad, ülempreestrid ja kirjatundjad kokku ja viisid Ta üles oma Suurkohtu ette67 ning ütlesid: „Kui Sina oled Kristus, siis ütle meile!" Tema vastas neile: „Kui Ma teile ütlen, ei usu te ju mitte,68 ja kui Ma küsin, ei vasta te mitte!69 Ent nüüdsest peale hakkab Inimese Poeg istuma Jumala väe paremal poolel!"70 Aga nad k71 Siis nad ütlesid: „Mis tunnistust me veel vajame? Oleme ju ise seda kuulnud Tema suust!"