1 Aukštinu Tave, Viešpatie, nes Tu išlaisvinai mane ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs.

2 Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi Tavęs, ir Tu išgydei mane.

3 Viešpatie, Tu išvedei iš mirusiųjų buveinės mano sielą, išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.

4 Giedokite Viešpačiui, Jo šventieji, dėkokite prisiminę Jo šventumą.

5 Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas.

6 Būdamas saugus, sakiau: "Niekados nesvyruosiu!"

7 Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą­nusigandau.

8 Tavęs, Viešpatie, šaukiaus, savo Viešpatį maldavau:

9 "Kokia Tau nauda iš mano kraujo, iš to, kad nužengsiu į duobę? Ar girs Tave dulkės, ar jos skelbs Tavo tiesą?

10 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs; Viešpatie, būk man padėjėjas!"

11 Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe,

12 kad Tau giedotų mano siela ir netylėtų. Viešpatie, mano Dieve, visados Tau dėkosiu.

1 Ein Psalm, zu singen von der Einweihung des Hauses Davids.

2 Ich preise dich, HErr, denn du hast mich erhöhet und lässest meine Feinde sich nicht über mich freuen.

3 HErr, mein GOtt, da ich schrie zu dir, machtest du mich gesund.

4 HErr, du hast meine Seele aus der Hölle geführet; du hast mich lebendig behalten, da die in die Hölle fuhren.

5 Ihr Heiligen, lobsinget dem HErrn; danket und preiset seine Heiligkeit!

6 Denn sein Zorn währet einen Augenblick, und er hat Lust zum Leben; den Abend lang währet das Weinen, aber des Morgens die Freude.

7 Ich aber sprach, da mir‘s wohl ging: Ich werde nimmermehr daniederliegen.

8 Denn, HErr, durch dein Wohlgefallen hast du meinen Berg stark gemacht. Aber da du dein Antlitz verbargest, erschrak ich.

9 Ich will, HErr, rufen zu dir; dem HErrn will ich flehen.

10 Was ist nütze an meinem Blut, wenn ich tot bin? Wird dir auch der Staub danken und deine Treue verkündigen?

11 HErr, höre und sei mir gnädig; HErr, sei mein Helfer!

12 Du hast mir meine Klage verwandelt in einen Reigen; du hast meinen Sack ausgezogen und mich mit Freuden gegürtet,

13 auf daß dir lobsinge meine Ehre und nicht stille werde. HErr, mein GOtt, ich will dir danken in Ewigkeit.