1 Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat.

2 Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!

3 Tu mėgsti pikta labiau kaip gera, tau mieliau meluoti negu teisybę kalbėti.

4 Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi!

5 Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės.

6 Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo:

7 "Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes".

8 Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.

9 Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems.

2 (H52:4)Sinä punot turmiollisia juonia, kielesi on kuin terävä veitsi, sinä petturi!

3 (H52:5)Sinä rakastat pahaa enemmän kuin hyvää, valhetta enemmän kuin totuutta. (sela)

4 (H52:6)Sinä rakastat parjausta ja panettelua, petoksen kieltä.

5 (H52:7)Sen tähden Jumala murskaa sinut, hän tarttuu sinuun ja tempaa sinut teltastasi, kiskoo juuresi irti elävien maasta. (sela)

6 (H52:8)Kun hurskaat tämän näkevät, pelko valtaa heidät. Mutta pian he nauravat:

8 (H52:10)Mutta minä olen kuin viheriöivä oliivipuu Jumalan pyhäkössä. Alati minä luotan Jumalan armoon.

9 (H52:11)Herra, minä kiitän sinua ikuisesti siitä mitä olet tehnyt. Minä luotan sinun nimeesi, sillä sinä olet hyvä omiasi kohtaan.