1 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!
2 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!
3 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?
4 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?
5 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.
6 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.
7 Jie sako: "Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi".
8 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?
9 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?
10 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?
11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.
12 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;
13 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.
14 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.
15 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.
16 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?
17 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.
18 Kai pasakiau: "Slysta mano koja", Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.
19 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.
20 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?
21 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.
22 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievaspriebėgos uola.
23 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.
1 Herra, koston Jumala, koston Jumala, saavu jo!
2 Nouse, maailman tuomari, maksa ylvästelijöille heidän tekojensa mukaan.
3 Kuinka kauan, Herra, annat jumalattomien pitää iloaan?
4 Kuinka kauan he saavat rehennellä, syytää suustaan julkeita sanoja?
5 Herra, he sortavat sinun kansaasi, polkevat alleen sinun omiasi.
6 He murhaavat leskiä ja orpolapsia, surmaavat maassaan asuvia muukalaisia
8 Milloin te mielettömät tulette järkiinne? Te tyhmistä tyhmimmät! Miettikää vähän.
9 Hän, joka on luonut korvan -- hänkö ei kuule? Hän, joka on tehnyt silmän -- hänkö ei näe?
10 Hän, joka opettaa kaikkia ihmisiä, hän, joka ohjaa maailman kansoja -- hänkö ei rankaise?
11 Herra tuntee ihmisten suunnitelmat: ne raukeavat tyhjiin.
12 Hyvä on sen osa, jota sinä, Herra, kasvatat ja jolle sinä opetat lakiasi.
13 Pahana päivänä sinä varjelet häntä, kun hauta jo aukeaa sille, joka rikkoo lakiasi.
14 Herra ei hylkää omiaan, ei hän jätä kansaansa.
15 Oikeus tulee jälleen voimaan, rehellisyys palaa ihmisten sydämiin.
16 Kuka asettuu rinnalleni lainrikkojia vastaan? Kuka puolustaa minua pahantekijöitä vastaan?
17 Ellei Herra olisi tullut avukseni, asuisin jo hiljaisuuden maassa.
18 Aina kun olin vähällä kaatua, sinun armosi, Herra, oli minun tukenani.
19 Kun huolet painavat mieltäni, saan sinulta lohdun ja ilon.
20 Sinäkö tukisit turmeltuneita tuomareita, jotka lain varjolla tekevät konnantöitään!
21 He vehkeilevät viatonta vastaan ja tuomitsevat syyttömän kuolemaan.
22 Mutta Herra on minun linnani, Jumala on turvakallioni.
23 Hän kostaa heille heidän rikoksensa, lyö heitä heidän pahuutensa tähden. Herra, meidän Jumalamme, tuhoaa heidät.