1 Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė.

2 Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro.

3 Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą!

4 Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai­aštrūs kardai.

5 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje!

6 Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją.

7 Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu.

8 Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti.

9 Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry.

10 Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesa­debesis.

11 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje!

2 (H57:3)Minä huudan avukseni Jumalaa, Korkeinta, hän vie asiani päätökseen.

3 (H57:4)Kun vainoojani herjaavat minua, hän lähettää taivaasta avun ja pelastaa minut. (sela) Hän antaa armonsa, hän on uskollinen!

4 (H57:5)Ympärilläni on leijonia, ne himoitsevat ihmislihaa. Niiden hampaat ovat kuin keihäät ja nuolet, niiden kieli kuin miekan terä.

5 (H57:6)Jumala, kohotkoon kunniasi yli taivaitten, kirkkautesi yli kaiken maan!

6 (H57:7)He asettivat verkon tielleni lannistaakseen minut. He kaivoivat kuopan eteeni mutta putosivat siihen itse. (sela)

7 (H57:8)Jumala, sydämeni on levollinen, mieleni on tyyni. Minä tahdon laulaa ja soittaa!

8 (H57:9)Herää, sydämeni, herää, harppu, helky, lyyra, minä tahdon herättää aamuruskon!

9 (H57:10)Herra, minä ylistän sinua kansojen keskellä, minä laulan kaikille kansoille sinun kiitostasi.

10 (H57:11)Sinun armosi ulottuu taivaisiin, sinun uskollisuutesi ylös pilviin.

11 (H57:12)Jumala, kohotkoon kunniasi yli taivaitten, kirkkautesi yli kaiken maan!