1 Kas ateina raudonais drabužiais iš Edomo miesto Bocros, apsirengęs šlovingais rūbais eina savo jėgos pilnatvėje? "Aš, kuris skelbiu teisumą ir turiu galią išgelbėti".

2 Kodėl tavo apsiaustas raudonas ir tavo drabužiai tarsi minančių vyno spaustuvą?

3 "Aš vienas myniau spaustuvą, nė vieno iš žmonių nebuvo su manimi. Aš mindžiojau juos įtūžęs ir trypiau savo rūstybėje. Jų kraujas aptaškė mano drabužius ir sutepė juos.

4 Keršto diena buvo mano širdyje, ir išgelbėjimo metas atėjo.

5 Aš apsidairiau­ir nebuvo, kas padėtų, Aš stebėjausi, kad niekas nepalaikė. Todėl mano paties ranka atnešė man išgelbėjimą ir mano įtūžis palaikė mane.

6 Aš įnirtęs mindžiojau tautas, daviau joms paragauti savo rūstybės ir nubloškiau žemėn jų galybę".

7 Atsimenu Viešpaties mums parodytą malonę ir Jo šlovę, ir visa, ką Jis mums suteikė; Viešpats labai gailestingas Izraelio namams. Jis visa tai darė iš savo malonės, pasigailėdamas mūsų.

8 Viešpats tarė: "Jie yra mano tauta, mano vaikai, kurie nemeluos". Jis buvo jiems gelbėtoju.

9 Jis patyrė visą jų vargą ir angelas, esantis Jo akivaizdoje, jiems padėjo. Iš meilės ir pasigailėjimo jiems Jis atpirko juos, pakėlė juos ir nešė per visas praeities dienas.

10 Jie maištavo ir vargino Jo šventą Dvasią, todėl Jis apsigręžė ir tapo jų priešu, Jis kovojo prieš juos.

11 Jie atsiminė senas praeities dienas, Jo tarno Mozės laikus, kai Jis vedė savo tautą. Kur yra Tas, kas išvedė iš jūros savo bandą kartu su jų ganytoju? Kur yra Tas, kas davė jam savo šventą Dvasią?

12 Kas savo galinga dešine vedė Mozę, perskyrė vandenį pirma jų ir įsigijo amžiną vardą?

13 Kas vedė juos per gelmes lyg žirgą dykumoje, kad jie nesukluptų?

14 Kaip kaimenė eina į slėnį, taip Viešpaties Dvasia davė jiems poilsį. Taip Tu vedei savo tautą ir įsigijai šlovingą vardą.

15 Pažvelk iš dangaus, iš savo šventos ir šlovingos buveinės. Kur Tavo uolumas ir galia? Kur Tavo širdies ilgesys ir gailestingumas? Ar jie paliovė?

16 Tik Tu esi mūsų tėvas. Abraomas nepažįsta mūsų, Izraelis nieko nežino apie mus. Tu, Viešpatie, esi mūsų tėvas, mūsų atpirkėjas. Tavo vardas yra amžinas.

17 Viešpatie, kodėl leidai mums nuklysti nuo Tavo kelių, sukietinai mūsų širdį, kad Tavęs nebijotume? Sugrįžk dėl savo tarnų, savo paveldėtų giminių.

18 Tavo šventa tauta tik trumpai čia gyveno; mūsų priešai mindžiojo Tavo šventyklą.

19 Mes esame tokie, lyg niekad nebūtume Tau priklausę ir Tavo vardu nesivadinę.

1 Who is this who comes from Edom,

with dyed garments from Bozrah?

Who is this who is glorious in his clothing,

marching in the greatness of his strength?

"It is I who speak in righteousness,

mighty to save."

2 Why is your clothing red,

and your garments like him who treads in the wine vat?

3 "I have trodden the wine press alone.

Of the peoples, no one was with me.

Yes, I trod them in my anger

and trampled them in my wrath.

Their lifeblood is sprinkled on my garments,

and I have stained all my clothing.

4 For the day of vengeance was in my heart,

and the year of my redeemed has come.

5 I looked, and there was no one to help;

and I wondered that there was no one to uphold.

Therefore my own arm brought salvation to me.

My own wrath upheld me.

6 I trod down the peoples in my anger

and made them drunk in my wrath.

I poured their lifeblood out on the earth."

7 I will tell of the loving kindnesses of Yahweh

and the praises of Yahweh,

according to all that Yahweh has given to us,

and the great goodness toward the house of Israel,

which he has given to them according to his mercies,

and according to the multitude of his loving kindnesses.

8 For he said, "Surely, they are my people,

children who will not deal falsely;"

so he became their Savior.

9 In all their affliction he was afflicted,

and the angel of his presence saved them.

In his love and in his pity he redeemed them.

He bore them,

and carried them all the days of old.

10 But they rebelled

and grieved his Holy Spirit.

Therefore he turned and became their enemy,

and he himself fought against them.

11 Then he remembered the days of old,

Moses and his people, saying,

"Where is he who brought them up out of the sea with the shepherds of his flock?

Where is he who put his Holy Spirit among them?"

12 Who caused his glorious arm to be at Moses’ right hand?

Who divided the waters before them, to make himself an everlasting name?

13 Who led them through the depths,

like a horse in the wilderness,

so that they didn’t stumble?

14 As the livestock that go down into the valley,

Yahweh’s Spirit caused them to rest.

So you led your people to make yourself a glorious name.

15 Look down from heaven,

and see from the habitation of your holiness and of your glory.

Where are your zeal and your mighty acts?

The yearning of your heart and your compassion is restrained toward me.

16 For you are our Father,

though Abraham doesn’t know us,

and Israel does not acknowledge us.

You, Yahweh, are our Father.

Our Redeemer from everlasting is your name.

17 O Yahweh, why do you make us wander from your ways,

and harden our heart from your fear?

Return for your servants’ sake,

the tribes of your inheritance.

18 Your holy people possessed it but a little while.

Our adversaries have trodden down your sanctuary.

19 We have become like those over whom you never ruled,

like those who were not called by your name.