1 Viešpats kalbėjo Jeremijui:

2 "Eik į puodžiaus namus, ten tu išgirsi mano žodžius!"

3 Aš, nuėjęs į puodžiaus namus, radau jį bedirbantį prie žiestuvo.

4 Indas, kurį jis darė iš molio, nepavyko, ir jis iš naujo nužiedė kitą indą, kokį panorėjo.

5 Tada Viešpats tarė man:

6 "Izraelitai, ar Aš negaliu su jumis taip daryti, kaip šitas puodžius? Kaip molis puodžiaus rankoje, taip jūs, izraelitai, mano rankoje.

7 Kartais Aš grasinu tautai ar karalystei ją išrauti, sužlugdyti ir sunaikinti,

8 bet jei tauta, kuriai grasinu, nusisuka nuo savo piktų darbų, tai Aš susilaikau nuo to pikto, kurį buvau jai numatęs.

9 Kartais Aš pažadu tautai ar karalystei ją statyti ir įtvirtinti,

10 bet jei ji daro pikta ir neklauso manęs, tai Aš susilaikau nuo to gero, kurį buvau pažadėjęs padaryti.

11 Taigi dabar sakyk Judo ir Jeruzalės gyventojams, kad Aš ketinu juos bausti, jeigu jie neatsisakys savo piktų kelių ir nedarys to, kas gera".

12 Bet jie atsakė: "Jokių vilčių. Mes vykdysime savo pačių sumanymus ir elgsimės, kaip mums patinka".

13 Todėl taip sako Viešpats: "Klauskite pagonių, ar kas praeityje girdėjo apie tokius dalykus, kokius padarė Izraelis!

14 Ar pradingsta nuo Libano uolų baltas sniegas? Ar išsenka šaltinio šaltas, tekantis vanduo?

15 Tačiau mano tauta pamiršo mane, tuštybėms jie smilko smilkalus! Jie nukrypo nuo savo seno kelio ir eina takais, o ne vieškeliu,

16 kad padarytų savo šalį dykuma, amžina pajuoka. Kiekvienas praeivis ja baisėsis ir kraipys galvą.

17 Kaip rytų vėjas Aš juos išsklaidysiu priešo akivaizdoje, nugarą atsuksiu jiems jų nelaimės dieną!"

18 Jie tarėsi: "Susirinkime ir surenkime prieš Jeremiją sąmokslą! Įstatymas tebėra pas kunigą, patarimas­pas išminčių, žodis­pas pranašą. Eikime ir pulkime jį liežuviu, nekreipkime dėmesio į jo kalbas".

19 Viešpatie, saugok mane ir išgirsk, ką mano priešininkai kalba.

20 Argi atmokama už gera piktu? Jie kasa duobę mano gyvybei. Atsimink, kaip aš stovėjau Tavo akivaizdoje ir kalbėjau už juos, kad nukreipčiau nuo jų Tavo rūstybę!

21 Jų vaikai tebadauja, atiduok juos kardo valiai. Jų žmonos tenetenka vaikų ir tetampa našlėmis, jų vyrai­tepražūna, o jaunuoliai tekrinta kovoje.

22 Tegul pasigirsta šauksmas iš jų namų, kai juos staiga užpuls priešai! Jie kasė duobę, norėdami mane pagauti, ir slapta dėjo man spąstus.

23 Viešpatie, tu žinai visą jų sąmokslą nužudyti mane. Neatleisk jų kalčių ir nuodėmių nepašalink! Tebūna jie parblokšti Tavo akivaizdoje! Nubausk juos savo rūstybės metu!

1 The word which came to Jeremiah from Yahweh, saying, 2 "Arise, and go down to the potter’s house, and there I will cause you to hear my words."

3 Then I went down to the potter’s house, and behold, he was making something on the wheels. 4 When the vessel that he made of the clay was marred in the hand of the potter, he made it again another vessel, as seemed good to the potter to make it.

5 Then Yahweh’s word came to me, saying, 6 "House of Israel, can’t I do with you as this potter?" says Yahweh. "Behold, as the clay in the potter’s hand, so are you in my hand, house of Israel. 7 At the instant I speak concerning a nation, and concerning a kingdom, to pluck up and to break down and to destroy it, 8 if that nation, concerning which I have spoken, turns from their evil, I will repent of the evil that I thought to do to them. 9 At the instant I speak concerning a nation, and concerning a kingdom, to build and to plant it, 10 if they do that which is evil in my sight, that they not obey my voice, then I will repent of the good with which I said I would benefit them.

11 "Now therefore, speak to the men of Judah, and to the inhabitants of Jerusalem, saying, ‘Yahweh says: "Behold, I frame evil against you, and devise a plan against you. Everyone return from his evil way now, and amend your ways and your doings."’ 12 But they say, ‘It is in vain; for we will walk after our own plans, and we will each follow the stubbornness of his evil heart.’"

13 Therefore Yahweh says:

"Ask now among the nations,

‘Who has heard such things?’

The virgin of Israel has done a very horrible thing.

14 Will the snow of Lebanon fail from the rock of the field?

Will the cold waters that flow down from afar be dried up?

15 For my people have forgotten me.

They have burned incense to false gods.

They have been made to stumble in their ways

in the ancient paths,

to walk in byways, in a way not built up,

16 to make their land an astonishment,

and a perpetual hissing.

Everyone who passes by it will be astonished,

and shake his head.

17 I will scatter them as with an east wind before the enemy.

I will show them the back, and not the face,

in the day of their calamity.

18 Then they said, "Come! Let’s devise plans against Jeremiah; for the law won’t perish from the priest, nor counsel from the wise, nor the word from the prophet. Come, and let’s strike him with the tongue, and let’s not give heed to any of his words."

19 Give heed to me, Yahweh,

and listen to the voice of those who contend with me.

20 Should evil be recompensed for good?

For they have dug a pit for my soul.

Remember how I stood before you to speak good for them,

to turn away your wrath from them.

21 Therefore deliver up their children to the famine,

and give them over to the power of the sword.

Let their wives become childless and widows.

Let their men be killed

and their young men struck by the sword in battle.

22 Let a cry be heard from their houses

when you bring a troop suddenly on them;

for they have dug a pit to take me

and hidden snares for my feet.

23 Yet, Yahweh, you know all their counsel against me to kill me.

Don’t forgive their iniquity.

Don’t blot out their sin from your sight,

Let them be overthrown before you.

Deal with them in the time of your anger.