1 Viešpats kalbėjo:
2 "Eik ir šauk Jeruzalei, sakydamas: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš atsimenu tavo jaunystės ištikimybę, tavo meilę, kai buvai sužadėtinė, kaip tu mane sekei dykumoje, neapsėtoje žemėje;
3 Izraelis buvo šventas Viešpačiui, Jo derliaus pirmasis vaisius. Kas jį skriaudė, nusikalto, nelaimė juos ištiko’.
4 Klausykite Viešpaties žodžio, Jokūbo namai ir visos Izraelio giminės:
5 ‘Kokią neteisybę rado manyje jūsų tėvai, kad jie atitolo nuo manęs, sekė tuštybę ir patys tapo tušti.
6 Jie neklausė: ‘Kur yra Viešpats, kuris mus išvedė iš Egipto šalies, vedė dykumoje, stepių ir daubų krašte, išdžiūvusioje ir tamsioje žemėje; krašte, per kurį niekas nekeliauja ir kuriame joks žmogus negyvena?’
7 Juk Aš jus atvedžiau į derlingą šalį ir leidau naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis. Bet jūs atėję sutepėte mano kraštą, mano nuosavybę padarėte bjaurią.
8 Kunigai neklausė: ‘Kur yra Viešpats?’, įstatymo sargai nepažino manęs, ganytojai sukilo prieš mane, pranašai pranašavo Baalo vardu ir sekė tai, kas neturi vertės.
9 Todėl bylinėsiuosi su jumis ir jūsų vaikų vaikais.
10 Eikite į Kitimų salas ir pažiūrėkite arba pasiųskite į Kedarą ir atidžiai ieškokite, ar ten yra kas nors panašaus?
11 Ar yra kuri tauta pakeitusi savo dievus, kurie nėra dievai? Bet mano tauta pakeitė savo šlovę į tai, kas yra be vertės.
12 Stebėkitės dėl to, dangūs, išsigąskite ir būkite sukrėsti.
13 Dvi piktybes padarė mano tauta: ji paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė skylėtų šulinių, kurie nesulaiko vandens.
14 Argi Izraelis vergas? Argi jis gimęs vergu? Kodėl jis tapo grobiu?
15 Liūtai riaumojo prieš jį ir staugė. Jie pavertė šalį dykyne, miestai sudeginti ir be gyventojų.
16 Nofo ir Tachpanheso sūnūs sudaužė tavo galvos karūną.
17 Argi ne pats tai sau užsitraukei, palikdamas Viešpatį, savo Dievą, kai Jis tave vedė keliu?
18 O dabar kodėl bėgi į Egiptą Šihoro vandens gerti ar į Asiriją gerti upės vandens?
19 Tavo paties nedorybė nubaus tave ir tavo nuklydimas pamokys tave. Todėl pažink ir pamatyk, kaip negera ir kartu yra tai, kad tu palikai Viešpatį ir nėra tavyje mano baimės’,sako Viešpats, kareivijų Dievas.
20 ‘Aš jau seniai sulaužiau tavo jungą, sutraukiau pančius, ir tu sakei: ‘Nenusikalsiu’. Tačiau kiekvienoje aukštoje kalvoje ir po kiekvienu žaliu medžiu tu klaidžiojai paleistuvaudamas.
21 Aš tave pasodinau kaip taurų vynmedį, tikrą želmenį. Kaip tu išsigimei į laukinį vynmedį?
22 Nors ir nusipraustum šarmu ir muilu, tačiau liksi suteptas savo kalte mano akivaizdoje’,sako Viešpats Dievas.
23 ‘Kaip tu gali sakyti: ‘Aš nesusitepiau, nesekiojau paskui Baalą’? Pažvelk į savo kelius slėnyje, pagalvok, ką darei. Tu bėgi kaip laukinė kupranugarė, pasileidusi savo keliais.
24 Laukinė asilė, pripratusi prie dykumos, geisdama uosto orą. Kas gali ją sulaikyti? Jos ieškantieji nenuvargs, bet suras ją jos mėnesį.
25 Saugok savo koją, kad nebūtų basa, ir savo gerklę nuo troškulio. Bet tu sakai: ‘Nėra vilties. Aš myliu svetimuosius ir seksiu paskui juos’.
26 Kaip gėdisi vagis, kai jį pagauna, taip bus sugėdintas Izraelis: karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir pranašai,
27 kurie sako medžiui: ‘Tu mano tėvas’, ir akmeniui: ‘Tu mane pagimdei’. Jie atgręžė man nugarą. Bet savo nelaimės metu jie sako: ‘Kelkis ir gelbėk mus’.
28 Kurgi tavo dievai, kuriuos pasidarei? Jie teatsikelia ir, jei gali, tepadeda tau nelaimės metu. Judai, kiek tavo miestų, tiek dievų.
29 Ar jūs bylinėsitės su manimi? Jūs visi nusikaltote man’,sako Viešpats.
30 ‘Veltui Aš baudžiau jūsų vaikus, jie nepriėmė pamokymo. Jūsų pačių kardas prarijo pranašus kaip draskąs liūtas.
31 O karta, stebėkite Viešpaties žodį. Argi Aš buvau dykuma Izraeliui arba tamsi šalis? Kodėl mano tauta sako: ‘Mes esame viešpačiai, nebegrįšime pas Tave’?
32 Ar mergaitė pamiršta savo papuošalus, nuotakasavo apdarą? Bet mano tauta jau seniai pamiršo mane.
33 Kaip puikiai tu moki ieškoti meilės! Tu išmokei nedoras moteris savo kelių.
34 Ant tavo drabužių kraštų randamas nekaltai nužudytųjų kraujas. Jo netgi nereikia ieškoti, jis aiškiai matomas ant tavęs.
35 Tačiau tu sakai: ‘Aš nekalta, Jo rūstybė nusigręš nuo manęs’. Aš apkaltinsiu tave, nes sakei: ‘Nenusidėjau’.
36 Ko tu blaškaisi, keisdama savo kelius? Ir Egiptas apvils tave, kaip Asirija apvylė.
37 Iš ten tu irgi išeisi, užsidėjusi rankas ant galvos, nes Viešpats atmetė tuos, kuriais pasitikėjai, ir nieko iš jų nelaimėsi’ ".
1 Yahweh’s word came to me, saying, 2 "Go and proclaim in the ears of Jerusalem, saying, ‘Yahweh says,
"I remember for you the kindness of your youth,
your love as a bride,
how you went after me in the wilderness,
in a land that was not sown.
3 Israel was holiness to Yahweh,
the first fruits of his increase.
All who devour him will be held guilty.
Evil will come on them,"’ says Yahweh."
4 Hear Yahweh’s word, O house of Jacob, and all the families of the house of Israel! 5 Yahweh says,
"What unrighteousness have your fathers found in me,
that they have gone far from me,
and have walked after worthless vanity,
and have become worthless?
6 They didn’t say, ‘Where is Yahweh who brought us up out of the land of Egypt,
who led us through the wilderness,
through a land of deserts and of pits,
through a land of drought and of the shadow of death,
through a land that no one passed through,
and where no man lived?’
7 I brought you into a plentiful land
to eat its fruit and its goodness;
but when you entered, you defiled my land,
and made my heritage an abomination.
8 The priests didn’t say, ‘Where is Yahweh?’
and those who handle the law didn’t know me.
The rulers also transgressed against me,
and the prophets prophesied by Baal
and followed things that do not profit.
9 "Therefore I will yet contend with you," says Yahweh,
"and I will contend with your children’s children.
10 For pass over to the islands of Kittim, and see.
Send to Kedar, and consider diligently,
and see if there has been such a thing.
11 Has a nation changed its gods,
which really are no gods?
But my people have changed their glory for that which doesn’t profit.
12 "Be astonished, you heavens, at this
and be horribly afraid.
Be very desolate," says Yahweh.
13 "For my people have committed two evils:
they have forsaken me, the spring of living waters,
and cut out cisterns for themselves: broken cisterns that can’t hold water.
14 Is Israel a slave?
Is he born into slavery?
Why has he become a captive?
15 The young lions have roared at him and raised their voices.
They have made his land waste.
His cities are burned up, without inhabitant.
16 The children also of Memphis and Tahpanhes have broken the crown of your head.
17 "Haven’t you brought this on yourself,
in that you have forsaken Yahweh your God, when he led you by the way?
18 Now what do you gain by going to Egypt, to drink the waters of the Shihor?
Or why do you to go on the way to Assyria, to drink the waters of the River?
19 "Your own wickedness will correct you,
and your backsliding will rebuke you.
Know therefore and see that it is an evil and bitter thing,
that you have forsaken Yahweh your God,
and that my fear is not in you," says the Lord, Yahweh of Armies.
20 "For long ago I broke off your yoke,
and burst your bonds.
You said, ‘I will not serve;’
for on every high hill and under every green tree you bowed yourself,
playing the prostitute.
21 Yet I had planted you a noble vine,
a pure and faithful seed.
How then have you turned into the degenerate branches of a foreign vine to me?
22 For though you wash yourself with lye,
and use much soap,
yet your iniquity is marked before me," says the Lord Yahweh.
23 "How can you say, ‘I am not defiled.
I have not gone after the Baals’?
See your way in the valley.
Know what you have done.
You are a swift dromedary traversing her ways, 24 a wild donkey used to the wilderness, that sniffs the wind in her craving.
When she is in heat, who can turn her away?
All those who seek her will not weary themselves. In her month, they will find her.
25 "Keep your feet from being bare,
and your throat from thirst.
But you said, ‘It is in vain.
No, for I have loved strangers,
and I will go after them.’
26 As the thief is ashamed when he is found,
so the house of Israel is ashamed—
they, their kings, their princes, their priests, and their prophets,
27 who tell wood, ‘You are my father,’
and a stone, ‘You have given birth to me,’
for they have turned their back to me,
and not their face,
but in the time of their trouble they will say, ‘Arise, and save us!’
28 "But where are your gods that you have made for yourselves?
Let them arise, if they can save you in the time of your trouble,
for you have as many gods as you have towns, O Judah.
29 "Why will you contend with me?
You all have transgressed against me," says Yahweh.
30 "I have struck your children in vain.
They received no correction.
Your own sword has devoured your prophets,
like a destroying lion.
31 Generation, consider Yahweh’s word.
Have I been a wilderness to Israel?
Or a land of thick darkness?
Why do my people say, ‘We have broken loose.
We will come to you no more’?
32 "Can a virgin forget her ornaments,
or a bride her attire?
Yet my people have forgotten me for days without number.
33 How well you prepare your way to seek love!
Therefore you have even taught the wicked women your ways.
34 Also the blood of the souls of the innocent poor is found in your skirts.
You didn’t find them breaking in,
but it is because of all these things.
35 "Yet you said, ‘I am innocent.
Surely his anger has turned away from me.’
"Behold, I will judge you,
because you say, ‘I have not sinned.’
36 Why do you go about so much to change your ways?
You will be ashamed of Egypt also,
as you were ashamed of Assyria.
37 You will also leave that place with your hands on your head;
for Yahweh has rejected those in whom you trust,
and you won’t prosper with them.