1 "Tuo metu,­sako Viešpats,­paims iš kapų Judo karalių, kunigaikščių, kunigų, pranašų ir Jeruzalės gyventojų kaulus.

2 Juos išbarstys priešais saulę, mėnulį ir visą dangaus kareiviją, kuriuos jie mylėjo ir sekė, kuriems tarnavo, ieškojo ir garbino. Jie nebus surinkti ir palaidoti, jie bus mėšlas dirvai tręšti.

3 Visi likę gyvieji iš šitos piktos kartos, kurie yra mano išsklaidyti, labiau norės mirti negu gyventi.

4 Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Jei kas krinta, ar jis nebeatsikels? Jei kas nusigręžia, ar jis nebeatsigręš?

5 Kodėl šita tauta užsispyrusiai laikosi savo paklydimo? Jie įsikibę į apgaulę ir nesutinka atsiversti.

6 Aš klausiausi ir supratau, kad jie kalba netiesą. Nė vienas neatgailauja dėl savo nedorybės, sakydamas : ‘Ką aš padariau?’ Jie visi eina savais keliais kaip žirgas, puoląs į kovą.

7 Net gandras, balandis, kregždė ir strazdas žino savo sugrįžimo laiką, bet mano tauta nežino Viešpaties nuostatų.

8 Kaip jūs galite sakyti: ‘Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus’? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį.

9 Išmintingieji bus sugėdinti, išgąsdinti ir pagauti. Jie atmetė Viešpaties žodį, tai kur jų išmintis?

10 Todėl Aš atiduosiu jų žmonas kitiems, jų laukus svetimiems, nes jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavę godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai.

11 Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.

12 Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau jie nei gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių sukniubę, kai juos aplankysiu’,­sako Viešpats.

13 ‘Aš tikrai juos sunaikinsiu,­sako Viešpats.­Neliks vynuogių ant vynmedžių ir figų ant figmedžių, o lapai nuvys. Tai, ką jiems esu davęs, pasitrauks nuo jų’ ".

14 Kodėl mes čia sėdime? Susirinkime, skubėkime į sustiprintus miestus ir ten sėdėkime tyliai, nes Viešpats, mūsų Dievas, mus nutildė ir girdo karčiu vandeniu, kadangi Jam nusidėjome.

15 Mes laukėme taikos, bet nieko gero nesulaukėme. Laukėme sveikatos, o štai­sunaikinimas!

16 Nuo Dano girdisi žirgų prunkštimas, nuo jų žvengimo dreba visas kraštas. Priešas užima šalį ir ryja visa: jos turtus, miestus ir gyventojus.

17 "Aš siunčiu jums nuodingų gyvačių, kurių negalima užkerėti, ir jos jus įgels",­sako Viešpats.

18 Kada aš būsiu paguostas savo skausme, mano širdis alpsta manyje.

19 Mano tautos pagalbos šauksmas girdisi visame krašte. Argi nebėra Viešpaties Sione? Argi jis nebekaraliauja? Kodėl jie pykdė mane savo drožiniais ir svetimais stabais?

20 Praėjo pjūtis, pasibaigė vasara, o mes nesame išgelbėti.

21 Dėl savo tautos nelaimės aš kenčiu ir gedžiu, siaubas apėmė mane.

22 Argi nėra balzamo Gileade, argi nėra ten gydytojo? Kodėl neužgyja mano tautos žaizda?

1 "At that time," says Yahweh, "they will bring the bones of the kings of Judah, the bones of his princes, the bones of the priests, the bones of the prophets, and the bones of the inhabitants of Jerusalem, out of their graves. 2 They will spread them before the sun, the moon, and all the army of the sky, which they have loved, which they have served, after which they have walked, which they have sought, and which they have worshiped. They will not be gathered or be buried. They will be like dung on the surface of the earth. 3 Death will be chosen rather than life by all the residue that remain of this evil family, that remain in all the places where I have driven them," says Yahweh of Armies. 4 "Moreover you shall tell them, ‘Yahweh says:

"‘Do men fall, and not rise up again?

Does one turn away, and not return?

5 Why then have the people of Jerusalem fallen back by a perpetual backsliding?

They cling to deceit.

They refuse to return.

6 I listened and heard, but they didn’t say what is right.

No one repents of his wickedness, saying, "What have I done?"

Everyone turns to his course,

as a horse that rushes headlong in the battle.

7 Yes, the stork in the sky knows her appointed times.

The turtledove, the swallow, and the crane observe the time of their coming;

but my people don’t know Yahweh’s law.

8 "‘How do you say, "We are wise, and Yahweh’s law is with us?"

But, behold, the false pen of the scribes has made that a lie.

9 The wise men are disappointed.

They are dismayed and trapped.

Behold, they have rejected Yahweh’s word.

What kind of wisdom is in them?

10 Therefore I will give their wives to others

and their fields to those who will possess them.

For everyone from the least even to the greatest is given to covetousness;

from the prophet even to the priest everyone deals falsely.

11 They have healed the hurt of the daughter of my people slightly, saying,

"Peace, peace," when there is no peace.

12 Were they ashamed when they had committed abomination?

No, they were not at all ashamed.

They couldn’t blush.

Therefore they will fall among those who fall.

In the time of their visitation they will be cast down, says Yahweh.

13 "‘I will utterly consume them, says Yahweh.

No grapes will be on the vine,

no figs on the fig tree,

and the leaf will fade.

The things that I have given them

will pass away from them.’"

14 "Why do we sit still?

Assemble yourselves!

Let’s enter into the fortified cities,

and let’s be silent there;

for Yahweh our God has put us to silence,

and given us poisoned water to drink,

because we have sinned against Yahweh.

15 We looked for peace, but no good came;

and for a time of healing, and behold, dismay!

16 The snorting of his horses is heard from Dan.

The whole land trembles at the sound of the neighing of his strong ones;

for they have come, and have devoured the land and all that is in it,

the city and those who dwell therein."

17 "For, behold, I will send serpents,

adders among you,

which will not be charmed;

and they will bite you," says Yahweh.

18 Oh that I could comfort myself against sorrow!

My heart is faint within me.

19 Behold, the voice of the cry of the daughter of my people from a land that is very far off:

"Isn’t Yahweh in Zion?

Isn’t her King in her?"

"Why have they provoked me to anger with their engraved images,

and with foreign idols?"

20 "The harvest is past.

The summer has ended,

and we are not saved."

21 For the hurt of the daughter of my people, I am hurt.

I mourn.

Dismay has taken hold of me.

22 Is there no balm in Gilead?

Is there no physician there?

Why then isn’t the health of the daughter of my people recovered?