Língua

Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė buvo sutramdyta ir yra sutramdoma žmogaus prigimties jėga.

O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.

Tiago 3:7,8

Kantrumu galima įtikinti kunigaikštį; švelnus liežuvis sulaužo kaulus.

Provérbios 25:15

Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

Jie sako: “Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?”

Salmos 12:3,4

Aš sakiau: “Saugosiu savo kelius, kad nenusidėčiau liežuviu; pažabosiu savo burną, kol nedorėlis tebėra priešais mane”.

Salmos 39:1

9 Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų,

10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme

11 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.

Filipenses 2:9-11

Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.

1 Coríntios 13:1

Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.

Tiago 3:2

Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.

Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas”.

Mateus 12:36,37

Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

Provérbios 18:21

Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.

Salmos 55:9

Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave!

Salmos 35:28

Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką.

Provérbios 12:19

Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti?

Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.

Salmos 34:12,13

Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

Provérbios 12:18

9 Juo laiminame mūsų Dievą Tėvą ir juo keikiame žmones, kurie sutverti pagal Dievo atvaizdą.

10 Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti!

11 Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį?

12 Argi gali, mano broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir šaltinis negali duoti sūraus vandens ir saldaus.

Tiago 3:9-12

Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.

Salmos 139:4

Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

Provérbios 17:28

Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.

Tiago 1:26

Nuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą.

Salmos 120:2

Teisiojo burna kalba išmintingai, ir jo liežuvis­kas teisinga,

Dievo įstatymas yra jo širdyje; jo žingsniai nesvyruoja.

Salmos 37:30,31

Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

Provérbios 10:19

3 Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome visą jų kūną.

4 Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų varomi, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas.

5 Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią;

6 ir liežuvis yra ugnis­nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.

Tiago 3:3-6

5 Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė,

6 ir tarė: “Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia.

7 Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!”

8 Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.

9 Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus.

Gênesis 11:5-9