Pular para o conteúdo
Publicidade

Atos 27

Bulus to latosi yɛnɛ Rooma

1 Naa shɔ matɛ nɛu to latosi yɛnɛ tipi Italiya, Bulus a gãsi shɔ gbeteyi a jaahmni shɔ ã soja Rooma wɔɔ a naa u niinɛ Juliyu, << Shɔzɛ gbete atete Kayisar Ɔgɔstu soja dɔlaayi.>> 2 U to latosi Adiramitum, gbete si mabiitɛ yɛnɛ tipi wɔyi aka tipi Asiya, au gaa yɛnɛrɛ. Aristaku, shɔ tipi Tasalonika a tipi Makidoniya siu a ukuni nyazɔɔ.

3 Adii ɓuru u to Sɔdom . Juliyu pɛli Bulus vitɔ̃vɨng a yau naarɛ nɛu ɓɛusayirɛ, i pɛliu vigbete kasiyɛ. 4 Naa u yuutɛ a latosi a sɔrɔ dusi au bi naakɛ lɛsiunɛ, aruukɔ u zaakɛ knti doddo tete mii Sayipuru ɗɔ gbete sɔrɔ kaka ɓa ɗɔmɓayɛ. 5 Akɨnti gbete u tɛɛ wapo gbete ɗɔɔli a tipi Kilikiyatɛ a pampiliyani, u to Mirarɛ a tipi Likiya. 6 A ɗɔukɔ yupɛ̃ni soja Rooma kpaa latosi Alezandariya au yɛkɛ tipi Italiya, a tosiurɛ a ɓuzɨn ni

7 U pɛli lee waanɛ u ɗɔranɛ kali-kali raɓoonɛ ̃ɛm, a kɨnti ni kpai u to komoo Kinidurɛ vaanyaɓoo. Naa sɔrɔ zãriu tɛnɛtɛ, kɛɗɔn u zaakɛ ka gbete sɔrɔ ɓa ɗɔmɓayɛ, a knti doddo tete mii Kirit ɗɔɔli a komoo Salimoni ni. 8 U tɛɛurɛ vaanyaɓoo, au to ɗɔgbete shɔ ɓaanɛ Amintaciya ɗɔɔli a komoo Lasiyani.

9 Aru u yisi ɗaa a nyaba waanɛ, yɛnɛ ɗɛkɨn a latosi ɔ̃sisɨn anɛ a Ɗa naa, si saa yɛtɛ kpɛlɛ, lee gbete Yahudawayi i ã vi yuu ãnɛ aru Ɗalapa u yasiyi ruuvini si tɛɛtɛ, kɛɗɔn Bulus geliyi ruu nɛː 10 <<Masayi, n zɛrɛ ukɛ ɗekɨn a yɛnɛni a latosim yukɔnɛ ɔ̃ ɗɔn ̃ɛm, vi gbete u siiɓam lɛsitɔ ̃ɛm a latosini kpai, ɓaukɔ sheeli ɓa, ama au suruni kpai rariunaatɔ.>> 11 Ama yupɛ̃ni sojau ji wesho ɓa vigbete Bulus geliu yɛni ɓa, a gɨn ɓɛɛji shɔ latosi zaanɛm nyakɔ a shɔ latosiu nya shanɛ. 12 Si ɗɔu ji kɔri ɓa nɔgbete latosiyi ɔ̃ a goosi ɗɔnni ɓa, kɛɗɔn shɔzɛ gãsiyi waanɛ i kasirɛ shɔ ɗekɨn a yɛnɛni, shɔu mabiitɔ shɔ to ̃nis , nɛkɛ pɛlinɛtɔ , i pɛli goosi a ɗɔwakɔ. ̃nis ɗɔgbete shɔ to latosi a Kirit gbete riinɔɔ a ka gɨnri a ka paa, wɔsɔ̃n ka nagang a ka paa.

Mii buu pẽniba a wapo

13 Naa sɔrɔ gaa dusunɛtɛ ̃ɛfɛ̃ɛ a ka nagãng, kɛɗɔn shɔwiyi tɔnɛ mɛnɛ vigbete i kãyɛ nɛi kpaatɛ, ai ̃ lasaa gbete latosiurɛ, ai zaakɛ ka doddo tete mii Kirit, ɗɔɔli a nya waponi. 14 Ama ji ɔ̃ ɓa dɔkɔkɔ ɓa sɔrɔ ̃niba arɛ aka nagãng aka gɨnri a dusirɛ a doddo tete miiu. 15 Sɔrɔu dusirɛ a wa latosiurɛ, a latosiu ji zɛnɔɔ ranɛ ɓa a sɔrɔni ɓa, au yaarɛ sɔrɔ u ̃urɛ yɛnɛ ɗɔgbete ́̀. 16 Naa u zaatɛ a kɨnti jaa doddo tete mii wɔɔ, shɔ ɓaanɛ Kauda, a ɗɔukɔ sɔrɔu gaa shinɛrɛ, vaanyaɓoo u ̃ latosi ̃̃̃ a ̃au yuu ̃nibauni. 17 Akɨnti gbeteyi ̃ latosi ̃̃̃ yɛnɛ ɓuzɨn ̃nibauni, i mali riirɛ i zaa latosi pɛnibau awuni kpai aru ukɔ sãkinɛ. I nta seeti nɛi latosi lokirɛ a seseli Siriti gbete mɛli vi kpaiyɛ, kɛɗɔn i nɔsi latosi u sisɨn ai yaa latosiurɛ sɔrɔu turɛ. 18 Sɔrɔ miibuu ɗekɨn, kɛɗɔn a dii ɓuru i gaa vi gbete a ɓuzɨn latosiuni lorinɛ a ɓuzɨn mii, 19 ̃n a dii taati, i lɔri gãsi vi-vishonɛrɛ. 20 Akɨnti gbete nyasi kuki ɗaatɛ a sɛyini piti u ji zɛyi ɓa lee waanɛ, a miibuu u ɗɔ gbeteu nyouyɛ, u ji ̃ sisɨn toti nɛu ranaatɔ ɓa.

21 Akɨnti gbete kopiya ɔ̃waanɛ vishaanɛ shaanɛ ɓa, kɛɗɔn Bulus yulaparɛ a shi ai ɗekɨn a gelinɛ, <<Ɔ si tɔnɛn weshootɔ ang nyani, ɔkɔɔ yaa Kirit , ɔ si ji kpaa yuyɔrinɛm ɓa a vi gbete lɛsiɓanni ɓa. 22 Ama dɔdɔrim n gakɔɔtɔ ɔ ɔ̃ a tete sisɨn-manɛ! Shɔzɛ gbete awɔ atetem u suru rariunaa ɓa, ji latosikɔ sheeli rariunaarɛ. 23 Aru a zɨmba a si ɓuru Ɗalapa Ɗajashonɛlapa gbete nkɔng ɔ̃u ɓɛɛ ang basiuyɛ, a arɛ ang ɗɔbii, 24 A gelin , mokɔ nta seetinɛ Bulusǃ ɔ̃raatɛ kaka jazɨng akɔrɔ a shi a kayisar ɗekɨn, ji aa yuukɔ Ɗalapa au ̃vɨn shonɛ raa shɔdɔranɛyitɔ.>> 25 Ɔ ɔ̃ shɔ sisɨn-manɛ masayi! Aru n ãsisɨntɛ a Ɗa bi ayuu vigbete shɔ gelin mini ɔ̃ ji nankɔ. 26 <<Ama ɔ̃riutɛ kaka jazɨng akɔrɔ sɔrɔu tuurɛ u lokiu a seseli wapo.>>

27 A zɨmba kopi atu ̃ɛ̃ti, sɔrɔ ̃niba ̃liurɛ a wapo Mediteniya. Si mɛnɛ atette zɨmba shɔ latosi zaanɛ i tɔnɛ mɛnɛ u atɛ ɗɔɔli tipi ni. 28 I nta miiu jamba i zɛrɛ u jambau yɛtɛ dɔɔ laa maangbete. Naa u ɗekɨn ̃ɛ, Kɛɗɔn i nta miiu jambarɛ toti, i kpaakɛ dɔɔ laa ̃ɛ̃ atu kopi. 29 I nta seti nɛmɛnɛ latosi kpaarɛ a tari, kɛɗɔn i yaa lasaka ̃ɛ̃ti kpete-kpete naa aka knti latosi, aru nɛu zãri latosiu yɛnɛ, ai gaki Ɗa dii u kaarɛ ̃ɛ̃ti. 30 Kɛɗɔn shɔ latosi zaanɛwiyi kãkɛ nyaba naranɛ a latosiu ni, ai nɔsi latosi ̃ɛ̃ a mii i pɛlipɛ naa i nɔsi lasaka kpetinɛ a ɗekɨn latosi ̃nibaukɔ. 31 Ama Bulus geli yupɛ̃ni soja a sojayini , <<Naa shɔ latosi zaanɛyi i ji ɔ̃ ɓa ɓuzɨn latosini ɓa ɔ ranaa ɓa.>> 32 Kɛɗɔn naa sojayi ntatɛ nam i yeeli rii latosi gbete ̃si latosi naarɛ i yaunaarɛ mii.

33 Naa dii yaa kaanɛtɛ ̃ɛ, Bulus gakiyi nɛi shaa vishaanɛ pɛtɔ, a shanɛ,<<Dii nɛm kopi atu ziti, ɔ ɗɔsisɨnpɔ̃ɔ ji shaa vi wɔɔ ɓa. 34 N gakɔɔtɔ ɔ shaa vishaanɛtɔ aru ɔ kpaa kakabi, ko shɔzɛ gbete awɔ tete u suyuu ranaa ɓa.>> 35 Akɨnti gbete sha vimtɛ, Bulus tuu borodi a ̃ri Ɗalapa ai ɗekɨnkɔ kpai a dalirɛ, a gaa shaanɛrɛ. 36 I kpai i mabiirɛ, kopiya shaavi shaanɛrɛ. 37 U si latosi ɓuzɨn shɔzɛ laa kopi atu taati au jaa kopi atu maangbete (276). 38 Akɨnti gbete kopiya i shaatɛ ɓuru yiitɛ, kɛɗɔn i lɔri gãsi visha mii latosi ɔ̃pɛlaa.

Riimii Sãki Latosi

39 Naa dii kaatɛ shɔ latosi zaanɛyi i ji tipi gbete i ɗɔmɓa, ama i ɓooti gbeteu seseli ɗɔnyɛ, kɛɗɔn i mabiirɛ aru i n ti latosi aɗɔn naa pɛlitɔyɛ. 40 Kɛɗɔn i yeeli rii lasaka kpetinɛwiyirɛ kpai, i yainaarɛ a mii. Ji ɗaaukɔ i kali vi gbete shɔ rii latosi a wuni , kɛɗɔn i yusi fãrã gbete adekɨn latosiurɛ lapa nɔgbete sɔrɔ ̃u yɛnɛ dekɨn. kɛɗɔn i ̃ latosiurɛ yɛnɛ ka wapo. 41 Ama latosiu to ɗɔgbete miiyi toli aɗɔnyɛ, kɛɗɔn latosiu shɔ-rɛ seseli, a latosiu yuu torɛ a ɓuzɨn seseli ji guli dɔɔɓa. A latosiu gaa sãkinɛrɛ au kakɨnti aru jagɔɔ gbete mii gbãyɛ.

42 Sojayi marɛ nɛi nyoki shɔ jaahmyi kpai aru i to miirɛ i ranaarɛ. 43 Ama yupɛ̃ni soja Roma kasi Bulus raanɛtɔ a zãriirɛ. A ãsinyanɛ shɔ gbeteyi zɛnɔɔ mii gaa dasinɛ a ɓuzɨn mii i wadɔɔzaa yɛnɛ nya wapo da; 44 shɔ gãsiyi i gẽli laa katako ko i gẽli gãsi dalinɛ latosi, ji ɗɔkɔ kpai u yɛli nya wapo darɛ kpai.

Estes versículos te tocaram? Ore agora!

+581 estão orando agora.

Junte-se à corrente de oração.

Veja também