1 "Naquele tempo", diz o Senhor, "eu serei o Deus de todas as famílias de Israel, e eles serão o meu povo. 2 Assim diz o Senhor:
"Os que sobreviverem à destruição que está por vir
encontrarão favor até no deserto,
pois darei descanso ao povo de Israel."
3 Há muito tempo, o Senhor disse a Israel:
"Eu amei você com amor eterno,
com amor leal a atraí para mim.
4 Eu a reconstruirei, Israel, minha filha virgem;
você voltará a ser feliz
e a dançar alegremente com seus tamborins.
5 Voltará a plantar suas videiras nos montes de Samaria
e ali comerá de seus frutos.
6 Virá o dia em que os vigias gritarão
da região montanhosa de Efraim:
‘Venham, vamos subir a Sião
para adorar o Senhor, nosso Deus!’".
7 Assim diz o Senhor:
"Cantem de alegria por causa de Israel,
pois ela é a maior das nações!
Cantem alegres louvores, dizendo:
‘Ó Senhor, salva teu povo,
o remanescente de Israel!’.
8 Pois eu os trarei de volta do norte
e dos confins da terra.
Não me esquecerei dos cegos nem dos aleijados,
nem das grávidas nem das mulheres em trabalho de parto;
uma grande multidão voltará!
9 Virão com lágrimas de alegria,
e eu os conduzirei para casa com grande cuidado.
Andarão junto a riachos tranquilos
e em caminhos planos, onde não tropeçarão.
Pois eu sou o pai de Israel,
e Efraim é meu filho mais velho.
10 "Ouçam esta mensagem do Senhor, ó nações,
anunciem estas palavras nos litorais distantes:
Aquele que espalhou seu povo
o reunirá e o guardará,
como um pastor cuida de seu rebanho.
11 Pois o Senhor resgatou Israel
daqueles que eram mais fortes que ele.
12 Eles virão e cantarão de alegria no alto do monte Sião;
estarão radiantes pelas boas dádivas do Senhor:
cereais, vinho novo, azeite,
rebanhos e gado.
Sua vida será como um jardim regado,
e não haverá mais tristeza.
13 As moças dançarão de alegria,
e os homens — jovens e idosos — tomarão parte na celebração.
Transformarei seu pranto em alegria;
eu os consolarei e lhes darei exultação em lugar de tristeza.
14 Seus sacerdotes terão fartura de alimento,
e meu povo se saciará com minhas boas dádivas.
Eu, o Senhor, falei!"
15 Assim diz o Senhor:
"Ouve-se um clamor em Ramá,
angústia profunda e pranto amargo.
Raquel chora por seus filhos
e se recusa a ser consolada,
pois eles já não existem".
16 Agora, porém, assim diz o Senhor:
"Não chore mais,
pois eu a recompensarei por seu choro", diz o Senhor.
"Seus filhos voltarão
da terra do inimigo.
17 Há esperança para seu futuro", diz o Senhor.
"Seus filhos voltarão para sua terra.
18 Ouvi Israel dizer:
‘Tu me disciplinaste severamente,
como bezerro que precisa ser domesticado.
Faze-me voltar para ti e restaura-me,
pois somente tu és o Senhor, meu Deus.
19 Afastei-me de Deus,
mas depois me arrependi.
Indignei-me comigo mesmo
por causa de minha estupidez.
Senti profunda vergonha de tudo que fiz
quando era jovem’.
20 "Acaso Israel não continua a ser
meu filho querido?", diz o Senhor.
"Tenho de castigá-lo com frequência,
mas ainda assim o amo.
Por isso meu coração anseia por ele
e dele certamente terei misericórdia.
21 Ponha sinais na estrada,
coloque postes indicadores.
Preste atenção no caminho
pelo qual você veio.
Volte, ó minha filha virgem, Israel,
volte para suas cidades.
22 Até quando andará sem rumo,
minha filha rebelde?
Porque o Senhor fará algo novo acontecer:
Israel abraçará seu Deus."
23 Assim diz o Senhor dos Exércitos, o Deus de Israel: "Quando eu restaurar o povo, os habitantes de Judá e de suas cidades dirão novamente: ‘O Senhor a abençoe, ó morada justa, ó monte santo!’. 24 O povo das cidades, os lavradores e os pastores habitarão juntos em Judá. 25 Pois dei descanso aos exaustos e alegria aos aflitos".
26 Então acordei e olhei ao redor. Meu sono havia sido muito agradável.
27 "Está chegando o dia", diz o Senhor, "em que farei aumentar o número de pessoas e de animais em Israel e em Judá. 28 No passado, tive o cuidado de arrancar e derrubar esta nação. Eu a arrasei e a destruí e trouxe calamidade sobre ela. No futuro, porém, terei o mesmo cuidado de edificá-la e plantá-la. Eu, o Senhor, falei!
29 "O povo não citará mais este provérbio:
‘Os pais comeram uvas azedas,
mas os dentes dos filhos é que estragaram’.
30 Cada um morrerá por seus próprios pecados; quem comer uvas azedas é que ficará com os dentes estragados.
31 "Está chegando o dia", diz o Senhor, "em que farei uma nova aliança com o povo de Israel e de Judá. 32 Não será como a aliança que fiz com seus antepassados, quando os tomei pela mão e os tirei da terra do Egito. Embora eu os amasse como o marido ama a esposa, eles quebraram a aliança", diz o Senhor.
33 "E esta é a nova aliança que farei com o povo de Israel depois daqueles dias", diz o Senhor. "Porei minhas leis em sua mente e as escreverei em seu coração. Serei o seu Deus, e eles serão o meu povo. 34 E não será necessário ensinarem a seus vizinhos e parentes, dizendo: ‘Você precisa conhecer o Senhor’. Pois todos, desde o mais humilde até o mais importante, me conhecerão", diz o Senhor. "E eu perdoarei sua maldade e nunca mais me lembrarei de seus pecados."
35 O Senhor dá o sol para iluminar o dia
e a lua e as estrelas para iluminarem a noite;
agita o mar e faz rugir as ondas.
Seu nome é Senhor dos Exércitos,
e é isto o que ele diz:
36 "Assim como não anulo as leis da natureza,
não descartarei meu povo, Israel".
37 Assim diz o Senhor:
"Assim como não se pode medir os céus
nem explorar os alicerces da terra,
não rejeitarei o povo de Israel
pelo mal que fizeram.
Eu, o Senhor, falei!".
38 "Está chegando o dia", diz o Senhor, "em que Jerusalém será reconstruída para mim, desde a torre de Hananeel até o portão da Esquina. 39 Uma linha de medir será estendida sobre a colina de Garebe até Goa. 40 Toda a região, incluindo o cemitério e o lugar onde se jogavam as cinzas, e todos os campos a leste, até o vale de Cedrom e até o portão dos Cavalos, serão santos para o Senhor. Jerusalém nunca mais será conquistada nem destruída."
Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.
1 "Anuo metu,sako Viešpats,Aš būsiu Dievas visoms Izraelio giminėms, ir jos bus mano tauta.2 Tauta, išlikusi nuo kardo, rado malonę dykumoje, Izraelis, kai Aš ėjau suteikti jam poilsį".3 Dar prieš tai man pasirodė Viešpats, sakydamas: "Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas.4 Aš atstatysiu tave, Izraelio mergaite. Tu vėl pasipuoši būgneliais ir linksmai šoksi su besidžiaugiančiais.5 Tu vėl sodinsi vynuogynus Samarijos kalnuose. Kas juos sodins, tas ir naudosis jais.6 Ateina diena, kai sargai šauks Efraimo kalnyne: ‘Kelkitės ir eikime į Sioną pas Viešpatį, mūsų Dievą!’ "7 Nes taip sako Viešpats: "Linksmai giedokite dėl Jokūbo, šaukite prieš tautų valdovą. Skelbkite, girkite ir sakykite: ‘Viešpatie, išgelbėk savo tautos Izraelio likutį!’8 Aš juos parvesiu iš šiaurės šalies ir surinksiu iš tolimiausių kraštų kartu su aklais ir raišais, nėščiomis ir gimdančiomis, didžiulė minia jų sugrįš!9 Verkdami jie pareis. Aš paguosiu juos ir vesiu prie vandens upelių tiesiu keliu, kad jie nesukluptų. Aš esu Izraelio tėvas, o Efraimas yra mano pirmagimis".10 Tautos, klausykite Viešpaties žodžio ir skelbkite jį tolimiausiuose pajūriuose: "Kas išsklaidė Izraelį, Tas jį surinks ir saugos kaip ganytojas bandą.11 Viešpats atpirko Izraelį, išgelbėjo jį iš stiprių rankų.12 Jie ateis džiūgaudami į Siono kalną, susirinks prie Viešpaties gėrybių: javų, vyno, aliejaus, avių ir galvijų jauniklių. Jie bus kaip drėkinamas sodas ir nebepatirs skausmo.13 Mergaitės iš džiaugsmo šoks, o jaunimas bei seneliai bus laimingi. Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu, paguosiu juos ir palinksminsiu po jų kančių.14 Aš su pertekliumi pasotinsiu kunigų sielas ir mano tauta bus pasotinta mano gėrybėmis,sako Viešpats".15 Taip sako Viešpats: "Ramoje girdėti dejavimai, graudūs verksmai. Tai Rachelė verkia savo vaikų ir nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.16 Nešauk balsu ir neliek ašarų, nes tavo vargas bus atlygintas, sako Viešpats.Jie sugrįš iš priešo šalies.17 Tavo ateičiai yra vilties. Tavo vaikai sugrįš į savo kraštą.18 Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: ‘Nuplakei mane kaip nesuvaldomą veršį. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas!19 Kai aš buvau nuklydęsatgailavau, kai buvau pamokytasmušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų’.20 Argi Efraimas ne mano mielas sūnus, argi jis ne mano mylimas vaikas? Nors kalbėjau prieš jį, Aš su meile jį prisimenu. Mano širdis ilgisi jo ir Aš tikrai jo pasigailėsiu,sako Viešpats".21 Pasistatyk kelrodžių, paženklink kelius! Įsidėmėk kelią, kuriuo ėjai! Sugrįžk, Izraelio mergaite, į savo miestus!22 Ar ilgai delsi, nuklydusi dukra? Nes Viešpats sukūrė naują dalyką žemėjemoteris apglėbs vyrą.23 Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas. "Kai Aš parvesiu juos iš nelaisvės, Judo šalyje ir jo miestuose jie sakys: ‘Viešpats telaimina tave, teisybės buveine, šventasis kalne!’24 Jude ir jo žemėse drauge gyvens žemdirbiai ir gyvulių augintojai.25 Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusiąpastiprinsiu".26 Aš pabudau iš miego, kuris man buvo saldus.27 "Ateis laikas,sako Viešpats, kai Izraelio ir Judo namus užsėsiu žmonių ir gyvulių sėkla.28 Kaip Aš budėjau prie jų, kad išraučiau ir sugriaučiau, sunaikinčiau bei bausčiau, taip dabar budėsiu, kad statyčiau ir sodinčiau.29 Tada nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’.30 Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips.31 Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą,sako Viešpats,32 ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai juos, paėmęs už rankos, išvedžiau iš Egipto žemės. Jie sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas.33 Bet tokią sandorą Aš padarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.34 Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo broliui: ‘Pažink Viešpatį!’ Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu".35 Taip sako Viešpats, kuris davė saulę šviesti dieną ir paskyrė mėnulį bei žvaigždes spindėti naktį, kuris sukelia jūroje šėlstančias bangaskareivijų Viešpats yra Jo vardas:36 "Jeigu šitie įstatai liausis veikę mano akivaizdoje, tai ir Izraelio palikuonys paliaus būti mano tauta.37 Jeigu galima išmatuoti dangaus aukštybę ir ištirti žemės gelmes, tai Aš atmesiu Izraelio palikuonis už tai, ką jie padarė,sako Viešpats.38 Ateina dienos, kai Viešpaties miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto iki Kampinių vartų39 ir toliau eis tiesiai į Garebo kalną, paskui pasuks į Goją.40 Visas lavonų ir aukų pelenų slėnis bei visi laukai iki Kidrono upelio ir Žirgų vartų kampo rytuose bus šventa vieta Viešpačiui. Ji nebebus griaunama ir ardoma per amžius,sako Viešpats".