Atos 13

Barnabas ir Saulius išsiunčiami

1 Antiochijos bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: tai Barnabas ir Simonas, pravarde Juodasis, Lucijus Kirėnietis, Manaenas, karaliaus Erodo įbrolis ir Paulius. 2 Vieną dieną, jiems besimeldžiant ir pasninkaujant, Šventoji Dvasia pasakė: „Skirkite Barnabui ir Pauliui darbą, kuriam Aš juos pašauksiu." 3 Tada po ilgesnių pasninkų ir maldų vyrai uždėjo ant jų rankas ir siuntė juos toliau.

Kipre

4 Šventosios Dvasios vedami, jie iškeliavo į Seleukiją, o iš ten išplaukė į Kiprą. 5 Atvykę į Salamino miestą, jie nuėjo į žydų sinagogą ir ėmė skelbti Dievo Žodį. (Jonas Morkus buvo jų padėjėjas.) 6,7 Po to jie ėjo, sakydami pamokslus, iš miesto į miestą per visą salą iki Pafo, kur pagaliau susitiko burtininką žydą, netikrą pranašą, vardu Barjėzus. Jis buvo artimas labai įžvalgiam ir supratingam valdytojui Sergijui Pauliui. Valdytojas pakvietė jį aplankyti Barnabą ir Paulių, nes norėjo išgirsti Dievo Žodį. 8 Bet burtininkas Elimas (jo graikiškas vardas) trukdė ir ragino nekreipti dėmesio į tai, ką sakė Paulius ir Barnabas, stengdamasis atitraukti jį nuo tikėjimo Viešpačiu. 9 Tada Paulius, kupinas Šventosios Dvasios, piktai pažvelgė į burtininką ir prabilo: 10 „Ak tu, velnio sūnau! Tu pilnas įvairiausių gudrybių ir niekšybių, prieše viso, kas gera. Ar niekada ir nebaigsi prieštarauti Viešpačiui? 11 O dabar Dievas uždeda ant tavęs savo baudžiančią ranką, ir tu kuriam laikui apaksi." Bematant ant jo nusileido rūkas ir tamsa, ir jis ėmė klajoti, maldaudamas, kad kas paimtų jį už rankos ir vestų. 12 Pamatęs kas vyksta, valdytojas buvo nustebintas Dievo Žodžio galios ir įtikėjo.

Pisidijos Antiochijoje

13 Iš Pafo Paulius ir visi su juo buvę atplaukė į Pergės uostamiestį Turkijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę. 14 Bet Barnabas ir Paulius leidosi toliau, kol pasiekė Pisidijos Antiochiją. Šeštadienį jie nuvyko į sinagogą melstis. 15 Po įprastinio skaitymo iš Mozės ir Pranašų knygos atsakingieji už pamaldas pasiuntė jiems tokio turinio raštelį: „Broliai, jei turite kokį pamokantį žodį – tarkite!" 16 Taigi, atsistojęs Paulius pamojo sveikindamas ir kalbėjo: „Izraelio vyrai ir visi kiti čia susirinkę Dievą garbinantys žmonės, paklausykite! 17 Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius, pagerbė juos, išvesdamas iš Egipto vergijos. 18 Jis globojo juos, klajojančius tyruose keturiasdešimt metų, 19,20 po to Jis sunaikino septynias tautas Kanaane ir leido Izraeliui paveldėti jų žemes. Teisėjai valdė apie keturis šimtus penkiasdešimt metų, juos pakeitė pranašas Samuelis. 21 Vėliau žmonės ėmė reikalauti karaliaus, ir tada Dievas davė jiems Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą keturiasdešimčiai metų. 22 Bet Dievas, pašalinęs jį, pakeitė karaliumi Dovydu, žmogumi, apie kurį Viešpats sakė: „Dovydas, Jeses sūnus, yra Mano širdžiai mielas, nes jis paklusnus Man." 23 Jėzus yra vienas karaliaus Dovydo palikuonių, kurį Viešpats pažadėjo padaryti Izraelio Gelbėtoju! 24 Kol Jis dar nebuvo atėjęs, Jonas Krikštytojas sakė pamokslus Izraelyje, aiškindamas būtinumą nusigręžti nuo nuodėmės ir atsigręžti į Dievą. 25 Kadangi Jonas buvo bebaigiąs savo darbą, paklausė: „Negi manote, kad aš Mesijas? Ne! Bet Jis greitai ateis. Lyginant su Juo, aš esu niekas."

26 Broliai, Abraomo sūnūs, o taip pat visi ne žydų tautybės žmonės, kurie gerbiate Dievą! Išganymas skirtas mums visiems! 27 Žydai Jeruzalėje ir jų vadovai įvykdė pranašystę, nužudydami Jėzų, nes jie neatpažino Jo ir nesuprato, kad Jis yra Tasai, apie kurį rašė pranašai, nors ir girdėjo kiekvieną šeštadienį sakomus pranašų žodžius. 28 Jie nerado Jame mirties vertos kaltės, bet reikalavo, kad Pilotas Jį nužudytų. 29 Kai jie įvykdė visa, kas apie Jį buvo parašyta, Jėzų nuėmė nuo kryžiaus ir paguldė į kapą. 30 Bet Dievas prikėlė Jį iš numirusių. 31 Jį keletą kartų matė vyrai, kurie buvo atlydėję Jį iš Galilėjos į Jeruzalę. Tie vyrai nuolatos tai liudija viešai. 32,33 O dabar Barnabas ir aš esame čia, kad praneštume jums gerąją naujieną. Šiais laikais išsipildė Dievo duotas pažadas mūsų protėviams. Tuo pažadu Dievas prikėlė Jėzų. Štai ką apie Jėzų kalba antroji psalmė: „Šiandien Aš išaukštinau Tave, Savo Sūnų." 34 Nes Dievas pažadėjo Jį prikelti amžiams. Tai byloja Raštas, kuriame sakoma: „Aš Tau padarysiu nuostabų dalyką, kurį pažadėjau Dovydui." 35 Kitoje psalmėje Jis išsamiau paaiškina, sakydamas: „Dievas neleis supūti Savo vieninteliam Šventajam." 36 Čia kalbama ne apie Dovydą, nes Dovydas, pasitarnavęs savo kartai pagal Dievo planą, mirė, buvo palaidotas ir supuvo, 37 o Šio antrojo kūnas nebuvo supuvęs.

38 Broliai, klausykite! Per Jėzų jums bus atleidžiamos nuodėmės. 39 Visiems tikintiems bus atleistos jų kaltės, ir jie bus pripažinti teisiais. To niekada negalėtų padaryti žydų įstatymas. 40 Saugokitės! Neleiskite, kad jums pritaikytų pranašų žodžius:

41 „Žiūrėkite ir žūkite jūs, tiesos niekintojai,

nes Aš ir dabar darau Savo darbą, kuriuo nenorite patikėti, net ir apie jį išgirdę."

42 Tą dieną, kai žmonės išėjo iš sinagogos, jie prašė Paulių grįžti pas juos kitą savaitę ir pasakyti kalbą.

43 Daug žydų ir pamaldžių prozelitų, kurie meldėsi sinagogoje, sekė gatve paskui Paulių ir Barnabą, kai abu vyrai ragino juos priimti Dievo siūlomas malones.

44 Kitą savaitę susirinko beveik visas miestas pasiklausyti skelbiamo Viešpaties Žodžio. 45 Išvydus tokią minią, žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliui. 46 Tada Paulius ir Barnabas drąsiai kalbėjo ir pareiškė: „Buvo būtina, kad geroji Dievo naujiena pirmiausia būtų paskelbta žydams. Bet kadangi jūs ją atmetėte, tai nesate verti amžinojo gyvenimo. Na, mes pasiūlysime ją pagonims. 47 Nes taip mums liepė Viešpats, sakydamas: „Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad išgelbėtum juos visus, net ir tolimiausiuose žemės kampeliuose esančius."

48 Kai pagonys tai išgirdo, jie buvo labai patenkinti ir džiaugėsi Pauliaus žinia, ir kas tik siekė amžinojo gyvenimo, įtikėjo. 49 Taip Viešpaties naujiena paplito po visą šį kraštą.

50 Tuo tarpu žydų vadovai išjudino pamaldžias moteris ir įtakingus miesto piliečius, sukvietė minią prieš Paulių ir Barnabą ir išvijo juos iš miesto. 51 Bet jie, nusikratę nuo kojų miesto dulkes, nukeliavo į Ikonijų. 52 Mokiniai, kupini Šventosios Dvasios, labai džiaugėsi.

1 HABÍA entonces en la iglesia que estaba en ✝13.1 cp. 11.26,27.Antioquía, profetas y ✝13.1 1 Co. 12.28,29. Ef. 4.11.doctores: ✝13.1 cp. 11.22-26.Bernabé, y Simón el que se llamaba Niger, y ✝13.1 Ro. 16.21.Lucio Cireneo, y Manahén, que había sido criado con ✝13.1 Lc. 3.1.Herodes el tetrarca, y ✝13.1 cp. 12.25.Saulo.

2 Ministrando pues éstos al Señor, y ✝13.2 Mt. 17.21.ayunando, dijo el Espíritu Santo: Apartadme á Bernabé y á Saulo para la obra ✝13.2 He. 5.4.para la cual los he llamado.

3 Entonces ✝13.3 cp. 6.6.habiendo ayunado y orado, y puesto las manos encima de ellos, despidiéronlos.

4 Y ellos, enviados así por el Espíritu Santo, descendieron á Seleucia: y de allí navegaron á ✝13.4 cp. 4.36.Cipro.

1 Primer viaje de Pablo.

2 Discurso en la sinagoga

5 Y llegados á Salamina, anunciaban la palabra de Dios ✝13.5 vers. 14,46en las sinagogas de los Judíos: y tenían también ✝13.5 ver. 13a Juan en el ministerio.

6 Y habiendo atravesado toda la isla hasta Papho, hallaron ✝13.6 cp. 8.9.un hombre mago, falso profeta, Judío, llamado Barjesús;

7 El cual estaba con el ✝13.7 cp. 18.12.procónsul Sergio Paulo, varón prudente. Este, llamando á Bernabé y á Saulo, deseaba oír la palabra de Dios.

8 Mas les resistía Elimas el encantador (que así se interpreta su nombre), procurando apartar de la fe al procónsul.

9 Entonces Saulo, que también es Pablo, ✝13.9 cp. 4.8.lleno del Espíritu Santo, poniendo en él los ojos,

10 Dijo: Oh, lleno de todo engaño y de toda maldad, ✝13.10 Mt. 13.38.hijo del diablo, enemigo de toda justicia, ¿no cesarás de trastornar los caminos rectos del Señor?

11 Ahora pues, he aquí ✝13.11 1 S. 5.6.la mano del Señor es contra ti, y serás ciego, que no veas el sol ✝13.11 Lc. 4.13.por tiempo. Y luego cayeron en él obscuridad y tinieblas; y andando alrededor, buscaba quién le condujese por la mano.

12 Entonces el procónsul, viendo lo que había sido hecho, creyó, maravillado de la doctrina del Señor.

13 Y partidos de ✝13.13 vers. 5,6Papho, Pablo y sus compañeros arribaron á Perge de Pamphylia: entonces Juan, apartándose de ellos, se volvió ✝13.13 cp. 12.12.a Jerusalem.

14 Y ellos pasando de Perge, llegaron á Antioquía de Pisidia, y ✝13.14 cp. 9.20 y 17.2, etc.entrando en la sinagoga un día de sábado, sentáronse.

15 Y después de la lectura de ✝13.15 cp. 15.21.la ley y de ✝13.15 Lc. 4.17.los profetas, ✝13.15 Mr. 5.22.los príncipes de la sinagoga enviaron á ellos, diciendo: Varones hermanos, si tenéis ✝13.15 He. 13.22.alguna palabra de exhortación para el pueblo, hablad.

16 Entonces Pablo, levantándose, ✝13.16 cp. 12.17.hecha señal de silencio con la mano, dice: Varones Israelitas, y los que teméis á Dios, oid:

17 El Dios del pueblo de Israel ✝13.17 Dt. 7.6-8.escogió á nuestros padres, y ensalzó al pueblo, siendo ✝13.17 Ex. 1.1,7,12.ellos extranjeros en la tierra de Egipto, y ✝13.17 Ex. 13.14,16.con brazo levantado los sacó de ella.

18 Y por tiempo como de ✝13.18 Ex. 16.35.cuarenta años soportó sus costumbres en el desierto;

19 Y ✝13.19 Dt. 7.1.destruyendo siete naciones en la tierra de Canaán, ✝13.19 Jos. 14.1,2.les repartió por suerte la tierra de ellas.

20 Y ✝13.20 Jue. 2.16 y 3.9 y 11.26.después, como por cuatrocientos y cincuenta años, dió les jueces hasta el profeta Samuel.

21 Y entonces ✝13.21 1 S. 8.5.demandaron rey; y ✝13.21 1 S. 10.1.les dió Dios á Saúl, hijo de Cis, ✝13.21 1 S. 9.1,2.varón de la tribu de Benjamín, por cuarenta años.

22 Y quitado aquél, ✝13.22 1 S. 16.13.levantóles por rey á David, al que dió también testimonio, diciendo: ✝13.22 Sal. 89.20.He hallado á David, hijo de Jessé, ✝13.22 1 S. 13.14.varón conforme á mi corazón, el cual hará todo lo que yo quiero.

23 ✝ 13.23 Mt. 1.1. De la simiente de éste, Dios, ✝13.23 Sal. 132.11.conforme á la promesa, levantó á Jesús por ✝13.23 Lc. 2.11.Salvador á Israel;

24 Predicando ✝13.24 Mt. 3.1.Juan delante de la faz de su venida el bautismo de arrepentimiento á todo el pueblo de Israel.

25 Mas como Juan cumpliese su carrera, dijo: ✝13.25 Jn. 1.20,27.¿Quién pensáis que soy? No soy yo él; mas he aquí, viene tras mí uno, cuyo calzado de los pies no soy digno de desatar.

26 Varones hermanos, hijos del linaje de Abraham, y los que entre vosotros temen á Dios, ✝13.26 cp. 3.26.a vosotros es enviada la palabra de esta salud.

27 Porque los que habitaban en Jerusalem, y sus príncipes, ✝13.27 cp. 3.17.no conociendo á éste, y las voces de los profetas ✝13.27 ver. 15que se leen todos los sábados, ✝13.27 Lc. 24.27.condenándo les, las cumplieron.

28 Y ✝13.28 Mt. 27.22,23. Lc. 23.22,23.sin hallar en él causa de muerte, pidieron á Pilato que le matasen.

29 Y ✝13.29 Jn. 19.28,30,36,37.habiendo cumplido todas las cosas que de él estaban escritas, ✝13.29 Lc. 23.53.quitándolo del madero, lo pusieron en el sepulcro.

30 Mas ✝13.30 cp. 2.24.Dios le levantó de los muertos.

31 Y ✝13.31 cp. 1.3.él fué visto por muchos días de los que habían subido juntamente con él de Galilea á Jerusalem, ✝13.31 Lc. 24.48.los cuales son sus testigos al pueblo.

1 de Antioquía de Pisidia.

2 Pablo y Bernabé en Iconio

32 Y nosotros también os anunciamos el evangelio de aquella ✝13.32 Gn. 12.3.promesa que fué hecha á los padres,

33 La cual Dios ha cumplido á los hijos de ellos, á nosotros, resucitando á Jesús: como también en el salmo segundo está escrito: ✝13.33 Sal. 2.7.Mi hijo eres tú, yo te he engendrado hoy.

34 Y que le levantó de los muertos para nunca más volver á corrupción, así lo dijo: ✝13.34 Is. 55.3.Os daré las misericordias fieles de David.

35 Por eso dice también en otro lugar: ✝13.35 Sal. 16.10. cp. 2.27,31No permitirás que tu Santo vea corrupción.

36 Porque á la verdad David, habiendo servido en su edad á la voluntad de Dios, durmió, y fué juntado con sus padres, y vió corrupción.

37 Mas aquel que Dios levantó, no vió corrupción.

38 Séaos pues notorio, varones hermanos, que ✝13.38 Lc. 24.47. 1 Jn. 2.12.por éste os es anunciada ✝13.38 cp. 5.31.remisión de pecados;

39 Y ✝13.39 Is. 53.11. Ro. 3.28 y 8.3.de todo lo que por la ley de Moisés no pudisteis ser justificados, en éste es ✝13.39 Ro. 2.13.justificado todo aquel que creyere.

40 Mirad, pues, que no venga sobre vosotros lo que está dicho en los profetas;

41 Mirad, ✝13.41 Hab. 1.5.oh menospreciadores, y entonteceos, y desvaneceos;

Porque yo obro una obra en vuestros días,

Obra que no creeréis, si alguien os la contare.

42 Y saliendo ellos de la sinagoga de los Judíos, ✝13.42 ver. 16los Gentiles les rogaron que el sábado siguiente les hablasen estas palabras.

43 Y despedida la congregación, muchos de los Judíos y de los religiosos prosélitos siguieron á Pablo y á Bernabé; los cuales hablándoles, les persuadían que permaneciesen en ✝13.43 cp. 11.23 y 14.26 y 15.40.la gracia de Dios.

44 Y el sábado siguiente se juntó casi toda la ciudad á oir la palabra de Dios.

45 Mas los Judíos, visto el gentío, ✝13.45 cp. 5.17.llenáronse de celo, y se oponían á lo que Pablo decía, contradiciendo y blasfemando.

46 Entonces Pablo y Bernabé, usando de libertad, dijeron: A vosotros á la verdad era menester ✝13.46 cp. 3.26.que se os hablase la palabra de Dios; mas ✝13.46 Mt. 21.43.pues que la desecháis, y os juzgáis indignos de la vida eterna, he aquí, ✝13.46 cp. 28.28.nos volvemos á los Gentiles.

47 Porque así nos ha mandado el Señor, diciendo:

✝ 13.47 Is. 49.6. Te he puesto para luz de los Gentiles,

Para que seas salud hasta lo postrero de la tierra.

48 Y los Gentiles oyendo esto, fueron gozosos, y glorificaban la palabra del Señor: y creyeron ✝13.48 Jn. 1.12. Ro. 9.23.todos los que estaban ordenados para vida eterna.

49 Y la palabra del Señor era sembrada por toda aquella provincia.

50 Mas ✝13.50 ver. 45. cp. 14.19.los Judíos concitaron mujeres pías y ✝13.50 cp. 17.12.honestas, y á los principales de la ciudad, y levantaron persecución contra Pablo y Bernabé, y los echaron de sus términos.

51 Ellos entonces ✝13.51 Lc. 9.5.sacudiendo en ellos el polvo de sus pies, vinieron á ✝13.51 cp. 14.1.Iconio.

52 Y los discípulos ✝13.52 Mt. 5.12.estaban llenos de gozo, y ✝13.52 cp. 2.4.del Espíritu Santo.