Atos 18

Korinte

1 Po to Paulius paliko Atėnus ir nuvyko į Korintą, 2 Čia jis susipažino su žydu Akvilu, gimusiu Ponte, kuris neseniai buvo grįžęs iš Italijos su žmona Priskile, nes buvo išėjęs Klaudijaus Cezario įsakymas iškraustyti visus žydus iš Romos. 3 Paulius gyveno ir darbavosi su jais, nes ir jie vertėsi palapinių audimu.

4 Kiekvieną šeštadienį Paulius sakė pamokslus sinagogoje, stengdamasis įtikinti žydus ir graikus.

5 Atvykus iš Makedonijos Silui ir Timotiejui, Paulius atsidėjo vien tik mokymui, tvirtindamas žydams, kad Jėzus yra Mesijas. 6 Bet žydai nesiliovė prieštarauti ir burnoti prieš Dievą. Jie įžeidinėdavo Jėzų. Paulius nusipurtė nuo rūbų dulkes ir pasakė: „Tesilieja jūsų kraujas ant jūsų galvų. Aš nekaltas ir nuo šiol mokysiu pagonis." 7 Po to jis persikėlė į Tito Justo, dievobaimingo pagonio, namus. Titas Justas šlovino Dievą, o jo namai buvo šalia sinagogos. 8 Tuo tarpu sinagogos vyresnysis Krispas ir jo namiškiai įtikėjo Viešpačiu ir buvo pakrikštyti, kaip ir daugelis kitų Korinte. 9 Vieną naktį Viešpats regėjime prabilo į Paulių: „Nebijok! Kalbėk! Netylėk! 10 Aš esu su tavimi ir niekas negali tau pakenkti. Daug žmonių šiame mieste priklauso Man." 11 Taigi Paulius dar gyveno ten pusantrų metų, mokydamas Dievo tiesų.

12 Galionui tapus Achajos prokonsulu, žydai visi kaip vienas sukilo prieš Paulių ir nutempė jį į teismą. 13 Jie kaltino Paulių už žmonių įkalbinėjimą garbinti Dievą prieštaraujančiais romėnų įstatymui būdais. 14 Pauliui ėmus gintis, Galionas pasisuko į jo kaltintojus ir pasakė: „Klausykite, žydai, jei tai būtų nusikaltimas, aš būčiau priverstas jūsų paklausyti, 15 bet kadangi tai ginčas dėl mokymo, vardų bei kvailų žydų įstatymų, spręskite patys. Manęs tai nedomina ir aš apie tuos dalykus nekalbu." 16 Galionas išvarė juos iš teismo. 17 Tada minia čiupo Sosteną, naują sinagogos vadovą, ir jį sumušė, bet Galionas į tai nekreipė dėmesio.

Priskilė, Akvilas ir Apolas

18 Paulius pasiliko mieste dar keletą dienų. Paskui, atsisveikinęs su krikščionimis, kartu su Priskile ir Akvilu iškeliavo į Siriją. Kenchrėjoje Paulius pagal žydų paprotį nusiskuto galvą, nes buvo padaręs įžadą.

19 Atvykęs į Efezo uostą, jis mus paliko laive, o pats nuėjo į sinagogą pasikalbėti su žydais. 20 Jie prašė jį pasilikti dar kelias dienas, bet jis jautė, kad negali užtrukti. 21 „Per šventes aš būtinai turiu būti Jeruzalėje", – pasakė jis, pažadėjęs grįžti į Efezą vėliau, jei Dievas leis. Todėl jis vėl iškeliavo.

22 Paulius sustojo Cezarėjos uoste. Aplankęs Jeruzalės bažnyčią, išplaukė į Antiochiją. 23 Po kiek laiko jis vėl išvyko į Turkiją per Galatiją ir Frygiją, lankydamas visus tikinčiuosius, drąsindamas juos ir padėdamas stiprinti tikėjimą.

24 Tuo tarpu vienas žydas, vardu Apolas, puikus Raštų mokytojas ir skelbėjas, ką tik atvyko į Efezą iš Egipto Aleksandrijos. 25 Egipte jam kažkas papasakojo, ką Jonas Krikštytojas kalbėjo apie Jėzų, bet tai buvo labai nedaug. Jis niekada nebuvo girdėjęs istorijos pabaigos. 26 Jis drąsiai ir energingai ėmė skelbti sinagogoje: „Ateina Mesijas! Ruoškitės Jį priimti!" Priskilė ir Akvilas išgirdo jį šitaip kalbant. Tai buvo nepaprastas pamokslas. Po to jie susitiko su juo ir paaiškino, kas atsitiko Jėzui nuo Jono laikų ir ką visa tai reiškia.

27 Kai Apolas sumanė vykti į Graikiją, tikintieji jį padrąsino. Jie parašė savo draugams tikintiesiems, prašydami gražiai priimti Apolą. Dievas puikiai įprasmino jo atvykimą į Graikiją, stiprindamas bažnyčią, 28 nes Apolas viešuose ginčuose sugebėjo atmesti visus žydų argumentus, Raštu įrodydamas Jėzų esant Mesiją.

1 PASADAS estas cosas, Pablo partió de Atenas, y vino á ✝18.1 1 Co. 1.2. 2 Co. 1.1,23.Corinto.

2 Y hallando á un Judío llamado ✝18.2 vers. 18,26. Ro. 16.3. 1 Co. 16.19.Aquila, natural del Ponto, que hacía poco que había venido de Italia, y á Priscila su mujer, (porque ✝18.2 cp. 11.28.Claudio había mandado que todos los Judíos saliesen de Roma) se vino á ellos;

3 Y porque era de su oficio, posó con ellos, ✝18.3 cp. 20.34. 1 Co. 4.12.y trabajaba; porque el oficio de ellos era hacer tiendas.

4 Y disputaba ✝18.4 cp. 13.14.en la sinagoga todos los sábados, y persuadía á Judíos y á Griegos.

5 Y ✝18.5 cp. 17.14,15.cuando Silas y Timoteo vinieron de ✝18.5 cp. 16.12.Macedonia, Pablo estaba constreñido por la palabra, testificando á los Judíos que ✝18.5 ver. 28. cp. 17.3.Jesús era el Cristo.

6 Mas contradiciendo y blasfemando ellos, les dijo, ✝18.6 Mt. 10.14. cp. 13.51sacudiendo sus vestidos: Vuestra sangre sea sobre vuestra cabeza; yo, limpio; ✝18.6 cp. 28.28.desde ahora me iré á los Gentiles.

7 Y partiendo de allí, entró en casa de uno llamado Justo, ✝18.7 cp. 16.14.temeroso de Dios, la casa del cual estaba junto á la sinagoga.

8 Y ✝18.8 1 Co. 1.14.Crispo, ✝18.8 ver. 17él prepósito de la sinagoga, creyó al Señor con toda su casa: y muchos de los Corintios oyendo creían, y eran bautizados.

9 Entonces ✝18.9 cp. 23.11 y 27.23,24.él Señor dijo de noche en visión á Pablo: No temas, sino habla, y no calles:

10 Porque yo estoy contigo, ✝18.10 Jer. 1.8,19. Mt. 28.20.y ninguno te podrá hacer mal; porque yo tengo mucho pueblo en esta ciudad.

11 Y se detuvo allí un año y seis meses, enseñándoles la palabra de Dios.

12 Y siendo Galión ✝18.12 cp. 13.7.procónsul de ✝18.12 ver. 27. cp. 19.21.Acaya, los Judíos se levantaron de común acuerdo contra Pablo, y ✝18.12 Mt. 10.18.le llevaron al tribunal,

13 Diciendo: Que éste persuade á los hombres á honrar á Dios contra ✝18.13 ver. 15la ley.

14 Y comenzando Pablo á abrir la boca, Galión dijo á los Judíos: ✝18.14 cp. 23.29 y 25.19.Si fuera algún agravio ó algún crimen enorme, oh Judíos, conforme á derecho yo os tolerara:

15 Mas si son cuestiones de palabras, y de nombres, y de vuestra ley, vedlo vosotros; porque yo no quiero ser juez de estas cosas.

16 Y los echó del tribunal.

17 Entonces todos los Griegos tomando á ✝18.17 1 Co. 1.1.Sóstenes, ✝18.17 ver. 8prepósito de la sinagoga, le herían delante del tribunal: y á Galión nada se le daba de ello.

18 Mas Pablo habiéndose detenido aún allí muchos días, después se despidió de los hermanos, y navegó á ✝18.18 cp. 15.23,41 y 20.3 y 21.3.Siria, y con él ✝18.18 vers. 2,26Priscila y Aquila, habiéndose ✝18.18 Nm. 6.18. cp. 21.24trasquilado la cabeza en ✝18.18 Ro. 16.1.Cencreas, porque tenía voto.

19 Y llegó á Efeso, y los dejó allí: y él entrando en la sinagoga, disputó con los Judíos,

20 Los cuales le rogaban que se quedase con ellos por más tiempo; mas no accedió.

21 Sino que se despidió de ellos, diciendo: ✝18.21 cp. 20.16.Es menester que en todo caso tenga la fiesta que viene, en Jerusalem; mas otra vez volveré á vosotros, queriendo Dios. Y partió de Efeso.

1 Apolos en Efeso.

2 Tercer viaje de Pablo.

22 Y habiendo arribado á ✝18.22 cp. 8.40.Cesarea subió á Jerusalem; y después de saludar á la iglesia, descendió á ✝18.22 cp. 11.26.Antioquía.

23 Y habiendo estado allí algún tiempo, partió, andando por orden la provincia de ✝18.23 cp. 16.6. Ga. 1.2 y 4.14.Galacia, y la Phrygia, ✝18.23 cp. 14.22.confirmando á todos los discípulos.

24 Llegó entonces á Efeso un Judío, llamado ✝18.24 cp. 19.1. 1 Co. 1.12 y 3.4,5,6,22. Tit. 3.13.Apolos, natural de ✝18.24 cp. 6.9.Alejandría, varón elocuente, poderoso en las Escrituras.

25 Este era instruído en el camino del Señor; y ferviente de espíritu, hablaba y enseñaba diligentemente las cosas que son del Señor, ✝18.25 cp. 19.3.enseñando solamente en el bautismo de Juan.

26 Y comenzó á hablar confiadamente en la sinagoga: al cual como oyeron Priscila y ✝18.26 vers. 2,18Aquila, le tomaron, y le declararon más particularmente ✝18.26 cp. 9.2.el camino de Dios.

27 Y queriendo él pasar á ✝18.27 ver. 12Acaya, los hermanos exhortados, escribieron á los discípulos que le recibiesen; y venido él, ✝18.27 1 Co. 3.6.aprovechó mucho por la gracia á los que habían creído:

28 Porque con gran vehemencia convencía públicamente á los ✝18.28 ver. 5. cp. 17.2,3.Judíos, mostrando por las Escrituras que Jesús era el Cristo.