Atos 20

Per Makedoniją ir Graikiją

1 Kai viskas pasibaigė, Paulius atsisveikino su mokiniais ir išvyko į Graikiją. 2 Pakeliui mokė visuose miestuose, sakė pamokslus. 3 Graikijoje Paulius praleido tris mėnesius, ruošdamasis plaukti į Siriją. Supratęs, kad žydai sumanė jį nužudyti, nusprendė pirmiausia vykti šiaurėn, į Makedoniją. 4 Keletas vyrų keliavo su juo į Turkiją. Paulių lydėjo berėjiečio Pyro sūnus Sopatras, Aristarchas ir Sekundas iš Tesalonikos, Gajus iš Derbės, Timotiejus bei Trofimas, kurie grįžo namo į Turkiją, 5 iškeliavo pirma mūsų ir laukė Troadoje. 6 Kai tik baigėsi Velykų iškilmės, mes išplaukėme iš Filipų šiaurinėje Graikijoje ir po penkių dienų atvykome į Troadą Turkijoje. Ten mes užtrukome savaitę.

Iš numirusiųjų prikeltas Eutichas

7 Sekmadienį susirinkome į duonos laužymo ceremoniją. Paulius sakė pamokslą. Kadangi jis norėjo kitą dieną iškeliauti, kalbėjo iki vidurnakčio! 8 Viršutiniame aukšte, kur mes susirinkome, buvo uždegta daugybė žibintų. 9 Paulius kalbėjo, o vienas jaunas žmogus, vardu Eutichas, sėdėjęs ant palangės, giliai įmigo ir, krisdamas iš trečio aukšto, užsimušė. 10-12 Paulius nulipo žemyn, paėmė jį ant rankų ir tarė: „Nesirūpinkite – jis gyvas." Ir iš tiesų – jis buvo gyvas! Baimė ir džiaugsmas nuvilnijo per minią. Jie visi vėl užlipo į viršų ir kartu valgė Viešpaties vakarienę. Tada Paulius kalbėjo dar gana ilgai. Jau aušo, kai jis pagaliau juos paliko.

Paulius atsisveikina su Efezo vyresniaisiais

13 Paulius keliavo į Aso žemę sausuma, o mes toliau keliavome laivu. 14 Ten susitikome ir kartu plaukėme į Mitilėnę. 15 Rytojaus dieną mes praplaukėme Samą, o dar po dienos atvykome į Miletą. 16 Šį kartą Paulius nusprendė nesustoti Efeze, nes skubinosi, norėdamas Sekmines atšvęsti Jeruzalėje.

17 Atplaukęs į Miletą, jis pasiuntė žinią Efezo bažnyčios vyresniesiems, kad atvyktų jo pasitikti prie laivo. 18 Jiems atvykus, Paulius tarė: „Jūs žinote, vyrai, kad nuo tos dienos, kai tik atvykau į Turkiją, 19 aš nuolankiai, su ašaromis akyse tarnavau Viešpačiui. Žydai rezgė įvairias pinkles ir man teko patirti didelių pavojų. 20 Aš niekada ir niekur nenutylėjau tiesos. 21 Tiek žydams, tiek pagonims aš tvirtinau apie būtinumą atsižadėti nuodėmės, atsigręžti į Dievą ir įtikėti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

22 Ir štai aš keliauju į Jeruzalę Šventosios Dvasios vedamas. Aš nežinau, kas manęs laukia, 23 išskyrus tai, ką Šventoji Dvasia man kalbėjo kiekviename mieste, jog kalėjimas ir kančia dar ateityje. 24 Bet nieko nevertas gyvenimas, jei jo nepanaudosiu atlikti darbams, kuriuos Viešpats man paskyrė. Mano misija yra skelbti gerąją naujieną apie nepaprastą Dievo gerumą ir meilę.

25 Dabar aš žinau, kad jūs visi, su kuriais aš vaikščiojau skelbdamas Dievo karalystę, daugiau manęs nebematysite. 26 Leiskite atvirai pasakyti, kad negalite man primesti nė vieno žmogaus kraujo. 27 Nes aš nevengiau skelbti jiems Dievo Evangeliją.

28 Todėl budėkite! Nepamirškite maitinti ir ganyti Viešpaties kaimenę. Tai Jo bažnyčia, atpirkta krauju, nes Šventoji Dvasia jums pavedė ją prižiūrėti. 29 Gana gerai žinau, kad man pasitraukus iš jūsų tarpo, pasirodys netikri mokytojai ir, kaip plėšrūs vilkai, nepagailės avelių. 30 Kai kurie jūs patys iškreipsite tiesą, kad patrauktute į save žmones. 31 Saugokitės! Prisiminkite tuos trejis metus, kai aš buvau su jumis ir nuolat jumis rūpinausi. Aš liejau dėl jūsų ašaras. 32 Dabar aš pavedu jus Dievui, Jo rūpesčiui ir Jo malonei, kuri turi galią padaryti žmones tikinčiais ir atiduoti Jo išrinktiesiems visą palikimą.

33 Aš niekada netroškau nei pinigų, nei puikių drabužių. 34 Jūs žinote, kad dirbau pagal išgales, norėdamas pragyventi ir net tenkinti poreikius tų, kurie buvo su manimi. 35 Padėdamas vargšams, aš buvau jums nuolatinis pavyzdys, nes primindavau Viešpaties Jėzaus žodžius: „Didesnė laimė duoti negu imti." 36 Pabaigęs kalbėti, jis atsiklaupė ir kartu su visais pasimeldė. 37 Atsisveikino jie balsu raudodami ir glebėsčiuodami jį, 38 liūdėdami, kad daugiau niekada jo nebematysią. Po to jie palydėjo jį į laivą.

1 Y DESPUÉS que cesó el alboroto, llamando Pablo á los discípulos habiéndoles exhortado y abrazado, se despidió, y ✝20.1 1 Co. 16.5.partió para ir á ✝20.1 cp. 16.12.Macedonia.

2 Y andado que hubo aquellas partes, y exhortádoles con abundancia de palabra, vino á Grecia.

3 Y después de haber estado allí tres meses, y habiendo de navegar á ✝20.3 cp. 18.18.Siria, le fueron puestas asechanzas por los Judíos; y así tomó consejo de volverse por Macedonia.

1 Pablo en Troas. Eutichô.

2 Discurso de despedida

4 Y le acompañaron hasta Asia Sopater ✝20.4 cp. 17.10,13.Bereense, y los ✝20.4 cp. 17.1.Tesalonicenses, ✝20.4 cp. 19.29.Aristarco y Segundo; y Gayo de ✝20.4 cp. 14.6.Derbe, y ✝20.4 cp. 16.1.Timoteo; y de Asia, ✝20.4 Ef. 6.21. Col. 4.7. 2 Ti. 4.12. Tit. 3.12.Tychîco y ✝20.4 cp. 21.29. 2 Ti. 4.20.Trófimo.

5 Estos yendo delante, nos esperaron en ✝20.5 cp. 16.8.Troas.

6 Y nosotros, pasados ✝20.6 cp. 12.3.los días de los panes sin levadura, navegamos de Filipos y vinimos á ellos á Troas en cinco días, donde estuvimos siete días.

7 Y ✝20.7 1 Co. 16.2.el día primero de la semana, juntos los discípulos ✝20.7 cp. 2.42,46. 1 Co. 10.16 y 11.20-24.a partir el pan, Pablo les enseñaba, habiendo de partir al día siguiente: y alargó el discurso hasta la media noche.

8 Y había muchas lámparas en el aposento alto donde estaban juntos.

9 Y un mancebo llamado Eutichô que estaba sentado en la ventana, tomado de un sueño profundo, como Pablo disputaba largamente, postrado del sueño cayó del tercer piso abajo, y fué alzado muerto.

10 Entonces descendió Pablo, y ✝20.10 1 R. 17.21. 2 R. 4.34.derribóse sobre él, y abrazándole, dijo: No os alborotéis, que su alma está en él.

11 Después subiendo, y ✝20.11 ver. 7partiendo el pan, y gustando, habló largamente hasta el alba, y así partió.

12 Y llevaron al mozo vivo, y fueron consolados no poco.

13 Y nosotros subiendo en el navío, navegamos á Assón, para recibir de allí á Pablo; pues así había determinado que debía él ir por tierra.

14 Y como se juntó con nosotros en Assón, tomándole vinimos á Mitilene.

15 Y navegamos de allí, al día siguiente llegamos delante de Chîo, y al otro día tomamos puerto en Samo: y habiendo reposado en Trogilio, al día siguiente llegamos á Mileto.

16 Porque Pablo se había propuesto pasar adelante de Efeso, por no deternerse en Asia: ✝20.16 cp. 18.21 y 19.21.porque se apresuraba por hacer el día de Pentecostés, si le fuese posible, en Jerusalem.

17 Y enviando desde Mileto á Efeso, hizo llamar á ✝20.17 ver. 28. cp. 11.30.los ancianos de la iglesia.

18 Y cuando vinieron á él, les dijo: Vosotros sabéis cómo, desde el primer día que entré en Asia, he estado con vosotros por todo el tiempo,

19 Sirviendo al Señor con toda humildad, y con muchas lágrimas, y tentaciones que me han venido ✝20.19 ver. 3por las asechanzas de los Judíos:

20 Cómo nada que fuese útil he rehuído de anunciaros y enseñaros, públicamente y por las casas,

21 Testificando á los Judíos y á los Gentiles arrepentimiento para con Dios, y la fe en nuestro Señor Jesucristo.

22 Y ahora, he aquí, ligado yo en espíritu, voy á Jerusalem, sin saber lo que allá me ha de acontecer:

23 Mas que ✝20.23 cp. 21.4,11.el Espíritu Santo por todas las ciudades me da testimonio, ✝20.23 cp. 21.33.diciendo que prisiones y tribulaciones me esperan.

24 Mas ✝20.24 cp. 21.13. Ro. 8.35,37.de ninguna cosa hago caso, ni estimo mi vida preciosa para mí mismo; solamente que acabe mi carrera con gozo, ✝20.24 cp. 26.16-18. Ga. 1.1. Tit. 1.3.y el ministerio que recibí del Señor Jesús, para dar testimonio del evangelio de la gracia de Dios.

25 Y ahora, he aquí, yo sé que ninguno de todos vosotros, por quien he pasado predicando el reino de Dios, verá más mi rostro.

26 Por tanto, yo os protesto el día de hoy, que yo soy ✝20.26 cp. 18.6.limpio de la sangre de todos:

27 Porque no he rehuído de anunciaros todo el consejo de Dios.

28 Por tanto ✝20.28 1 Ti. 4.16.mirad por vosotros y por todo ✝20.28 Jn. 21.15-17. 1 P. 5.2,3.el rebaño en que el Espíritu Santo os ha puesto por ✝20.28 Fil. 1.1. 1 Ti. 3.2. Tit. 1.7.obispos, para apacentar la iglesia del Señor, ✝20.28 Ef. 1.7,14. Col. 1.14. 1 Ti. 3.13. He. 9.14. Ap. 1.5.la cual ganó por su sangre.

29 Porque yo sé que después de mi partida ✝20.29 Mt. 7.15.entrarán en medio de vosotros lobos rapaces, que no perdonarán al ganado;

30 Y ✝20.30 1 Ti. 1.19,20. 1 Jn. 2.18,19.de vosotros mismos se levantarán hombres que hablen cosas perversas, para llevar discípulos tras sí.

1 á los ancianos de Efeso.

2 Pablo vuelve á Jerusalem.

31 Por tanto, velad, acordándoos ✝20.31 cp. 19.8,10 y 24.17.que por tres años de noche y de día, no he cesado de amonestar con lágrimas á cada uno.

32 Y ahora, hermanos, os encomiendo á Dios, y ✝20.32 cp. 14.3.a la palabra de su gracia: el cual es poderoso ✝20.32 Col. 2.7.para sobreedificar, y ✝20.32 Ef. 1.18. He. 9.15.daros heredad con todos los santificados.

33 La plata, ✝20.33 1 S. 12.3. 1 Co. 9.12. 2 Co. 7.2 y 11.9 y 12.13,17.o el oro, ó el vestido de nadie he codiciado.

34 Antes vosotros sabéis que para lo que me ha sido necesario, y ✝20.34 cp. 19.22,29.a los que están conmigo, ✝20.34 cp. 18.3.estas manos me han servido.

35 En todo os he enseñado ✝20.35 1 Ts. 5.14.que, trabajando así, es necesario sobrellevar á los enfermos, y tener presente las palabras del Señor Jesús, el cual dijo: Más bienaventurada cosa es dar que recibir.

36 Y como hubo dicho estas cosas, se puso de rodillas, y oró con todos ellos.

37 Entonces hubo un gran lloro de todos: y echándose en el cuello de Pablo, le besaban,

38 Doliéndose en gran manera por la palabra ✝20.38 ver. 25que dijo, que no habían de ver más su rostro. Y le acompañaron al navío.