Atos 6

Septynių išrinkimas

1 Tikinčiųjų skaičiui greitai augant, kilo nepasitenkinimas. Tie, kurie kalbėjo tik graikiškai, skundėsi, kad buvo diskriminuojamos jų našlės, kad joms kasdien aprūpinimui nebūdavo duodama tiek pat maisto, kiek gaudavo moterys, kalbančios hebrajiškai. 2 Tuomet dvylika apaštalų sušaukė visų tikinčių susirinkimą ir tarė: „Mes turėtume leisti laiką melsdamiesi, o ne sudarinėdami maitinimo programas. 3 Dabar, brangūs broliai, apsižvalgykime aplinkui ir išrinkime septynis vyrus, išmintingus ir kupinus Šventosios Dvasios, turinčius gerą vardą. Mes jiems pavesime šį reikalą. 4 Tada mes galėsime atsidėti maldai ir mokymui."

5 Šitas pasiūlymas pasirodė tinkamas visam susirinkimui, ir jie išsirinko Steponą (vyrą, kupiną tikėjimo ir Šventosios Dvasios), Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną, Mikalojų iš Antiochijos (pagonį, atsivertėlį į žydų tikėjimą, kuris tapo krikščioniu). 6 Tuos septynis pristatė apaštalams, o šie melsdamiesi dėjo ant jų rankas ir laimino.

7 Dievo Žodžio buvo mokoma vis didesnėse grupėse, o mokinių skaičius Jeruzalėje labai išaugo. Taip pat atsivertė daugelis žydų kunigų.

Steponas suimamas

8 Steponas, kupinas tikėjimo ir Šventosios Dvasios, darė daugelį stebuklų. 9 Vieną dieną keletas vyrų iš žydų libertinų sinagogos pradėjo su juo ginčytis, o prie jų greitai prisijungė žydai iš Kirėnės, Egipto Aleksandrijos ir Turkijos provincijų, Kilikijos bei Azijos. 10 Bet niekas negalėjo pasipriešinti Stepono išminčiai ir dvasiai. 11 Taigi jie pasikvietė keletą vyrų, kad šie meluotų. O tie tvirtino girdėję Steponą piktžodžiaujantį Mozei ir net Dievui. 12 Šis kaltinimas sukurstė liaudį. Ji įtūžo ant Stepono. Žydų vadovai suėmė jį ir nuvedė į tarybą. 13 Pasamdyti liudytojai melavo, kad Steponas nuolat kalba prieš šventyklą ir Mozės įstatymus. 14 Jie sakė: „Mes girdėjome jį sakantį, kad šis jaunuolis, Jėzus iš Nazareto, sugriaus šventyklą ir atmes visus Mozės įstatymus!" 15 Tą akimirką taryba pamatė, jog Stepono veidas suspindo!

1 EN aquellos días, ✝6.1 cp. 2.41,47 y 4.4 y 5.14.creciendo el número de los discípulos, hubo murmuración de los ✝6.1 cp. 9.29 y 11.20.Griegos contra los Hebreos, de que sus viudas eran menospreciadas ✝6.1 cp. 4.35.en el ministerio cotidiano.

2 Así que, los doce convocaron la multitud de los discípulos, y dijeron: No es justo que nosotros dejemos la palabra de Dios, y sirvamos á las mesas.

3 Buscad pues, hermanos, ✝6.3 Dt. 1.13. 1 Ti. 3.7.siete varones de vosotros de buen testimonio, llenos de Espíritu Santo y de sabiduría, los cuales pongamos en esta obra.

4 Y nosotros persistiremos en la oración, y en el ministerio de la palabra.

5 Y plugo el parecer á toda la multitud; y eligieron á Esteban, ✝6.5 ver. 8. cp. 7.55.varón lleno de fe y de Espíritu Santo, ✝6.5 cp. 8.5, etc. y 21.8.y á Felipe, y á Prócoro, y á Nicanor, y á Timón, y á Parmenas, y á Nicolás, ✝6.5 Mt. 23.15.prosélito de ✝6.5 cp. 11.26.Antioquía:

6 A estos presentaron delante de los apóstoles, los cuales ✝6.6 cp. 1.24 y 13.3.orando les ✝6.6 1 Ti. 4.14 y 5.22. 2 Ti. 1.6.pusieron las manos encima.

7 Y crecía la palabra del Señor, y el número de los discípulos se multiplicaba mucho en Jerusalem: también una gran multitud ✝6.7 Jn. 12.42.de los sacerdotes obedecía á la fe.

8 Empero Esteban, lleno de gracia y de potencia, hacía prodigios y milagros grandes en el pueblo.

9 Levantáronse entonces unos de la sinagoga que se llama de los Libertinos, y Cireneos, y Alejandrinos, y de los de Cilicia, y de Asia, disputando con Esteban.

10 Mas ✝6.10 Lc. 21.15.no podían resistir á la sabiduría y al Espíritu con que hablaba.

11 Entonces sobornaron ✝6.11 1 R. 21.10,13. Mt. 26.60.a unos que dijesen que le habían oído hablar palabras blasfemas contra Moisés y Dios.

12 Y conmovieron al pueblo, y á los ancianos, y á los escribas; y arremetiendo le arrebataron, y le trajeron al concilio.

13 Y pusieron testigos falsos, que dijesen: Este hombre no cesa de hablar palabras blasfemas contra este lugar santo y la ley:

14 Porque le hemos oído decir, que este Jesús de Nazaret ✝6.14 Dn. 9.26.destruirá este lugar, y mudará las ordenanzas que nos dió Moisés.

15 Entonces todos los que estaban sentados en el concilio, puestos los ojos en él, vieron su rostro como el rostro de un ángel.