Atos 3

Petras išgydo luošą elgetą

1 Vieną popietę, trečią valandą, Petras ir Jonas nuėjo į šventyklą melstis. 2 Prisiartinę prie šventyklos, jie pamatė nešamą gatve iš prigimties luošą vyrą. Kaip ir kiekvieną dieną, jį pasodino prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais. 3 Petrui ir Jonui einant pro šalį, jis paprašė pinigų. 4 Jie įdėmiai pasižiūrėjo į jį, ir tada Petras tarė: „Pažvelk!" 5 Luošasis pažvelgė į juos nekantriai, tikėdamasis ką nors gauti. 6 Bet Petras pasakė: „Aš neturiu pinigų tau duoti. Bet ką turiu, tau duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu, sakau tau: „Vaikščiok!" 7 Tada Petras paėmė luošą žmogų už rankos ir pastatė jį ant kojų. Ir kai jis tai padarė, žmogaus kojos ir kulkšnies kaulas pagijo ir taip sustiprėjo, 8 kad jis pastovėjo minutėlę ir pradėjo pasišokinėdamas vaikščioti. Jis šokinėdamas nuėjo su jais į šventyklą ir šlovino Dievą. 9 Kai žmonės viduje pamatė jį vaikštantį ir šlovinantį Dievą, 10 suprato, kad tai buvo tas pats luošas elgeta, kurį jie taip dažnai matydavo prie Gražiųjų vartų. Žmonės buvo neapsakomai nustebinti!

Petras viešai skelbia Mesiją

11 Visi subėgo į Saliamono salę, kur jis neatsitraukdamas stovėjo prie Petro ir Jono! Visi pagarbiai nuščiuvo, nes buvo nustebinti tokio įvykio. 12 Petras, suradęs tinkamiausią progą, kreipėsi į minią: „Izraelio vyrai! – pasakė jis. – Kas jus taip stebina? Kam šitaip žiūrėti į mus, lyg mes savo galia ar šventumu būtume išgydę šį žmogų. 13 Tai Abraomo, Izaoko, Jokūbo ir kitų mūsų protėvių Dievas įvykdė šį stebuklą, nes norėjo pašlovinti Savo tarną Jėzų. Aš kalbu apie Jėzų, kurį jūs išdavėte, atidavėte ir išsigynėte Pilotui, nors tasai buvo nutaręs Jį paleisti. 14 Jūs nenorėjote Jį išlaisvinti, Šventąjį ir Teisųjį. Jūs reikalavote geriau paleisti žudiką! 15 Jūs nužudėte gyvybės Kūrėją, bet Dievas Jį vėl prikėlė iš numirusių. Jonas ir aš esame to įvykio liudininkai, nes po to, kai jūs nužudėte Jėzų, mes matėme Jį gyvą! 16 Jėzaus vardas išgydė šį žmogų. Jūs žinote, koks jis anksčiau buvo luošas. Tikėjimas Jėzaus vardu (tikėjimas duotas mums Dievo) taip tobulai išgydė jį.

17 Brangūs broliai, suprantu, kad jūs nežinodami šitaip pasielgėte su Jėzumi, tas pats gali būti pasakyta ir apie jūsų vadovus. 18 Dievas vykdė pažadą, ir Mesijas turėjo visa tai iškentėti. 19 Dabar pakeiskite savo nuomonę ir požiūrį į Dievą ir atsisukite į Jį, kad Jis galėtų jūsų nuodėmes nuplauti ir siųsti jums tuos nuostabius Viešpaties atgaivos laikus, 20 sugrąžindamas jums Jėzų, jūsų Mesiją. 21 Kaip pranašauta nuo senovės laikų, danguje Jam reikia pasilikti tol, kol visiškai bus atsižadėta nuodėmės. 22 Antai, Mozė yra pasakęs: „Viešpats Dievas jūsų tarpe pažadins Pranašą, kaip mane! Atidžiai paklausykite, ką Jis sako. 23 Kiekvienas, kas neklausys Jo, bus visiškai sunaikintas." 24 Samuelis ir visi pranašai vėliau kalbėjo apie tai, kas vyksta šiandien.

25 Jūs, tų pranašų vaikai, esate susiję su Dievo pažadu, duotu jūsų protėviams – palaiminti visą pasaulį per žydų tautą. Tai Dievo duotas pažadas Abraomui. 26 Kai tik Dievas prikėlė Savo Tarną gyvenimui, Jis pirmiausia pasiuntė Jį jums, Izraelio žmonėms, kad palaimintų jus, apsaugodamas jus nuo nuodėmių."

1 PEDRO y Juan subían juntos ✝3.1 cp. 2.46.al templo á la hora de oración, ✝3.1 cp. 10.30.la de nona.

2 Y un hombre que era cojo desde el vientre de su madre, era traído; al cual ponían cada día á la puerta del templo que se llama la Hermosa, ✝3.2 Jn. 9.8.para que pidiese limosna de los que entraban en el templo.

3 Este, como vió á Pedro y á Juan que iban á entrar en el templo, rogaba que le diesen limosna.

4 Y Pedro, con Juan, fijando los ojos en él, dijo: Mira á nosotros.

5 Entonces él estuvo atento á ellos, esperando recibir de ellos algo.

6 Y Pedro dijo: Ni tengo plata ni oro; mas lo que tengo te doy: ✝3.6 ver. 16. cp. 4.10.en el nombre de Jesucristo de Nazaret, levántate y anda.

7 Y tomándole por la mano derecha le levantó: y luego fueron afirmados sus pies y tobillos;

8 Y ✝3.8 Is. 35.6.saltando, se puso en pie, y anduvo; y entró con ellos en el templo, andando, y saltando, y alabando á Dios.

9 Y todo el pueblo le vió andar y alabar á Dios.

10 Y conocían que él era el que se sentaba á la limosna á la puerta del templo, la Hermosa: y fueron llenos de asombro y de espanto por lo que le había acontecido.

11 Y teniendo á Pedro y á Juan el cojo que había sido sanado, todo el pueblo concurrió á ellos al pórtico ✝3.11 Jn. 10.23. cp. 5.12que se llama de Salomón, atónitos.

12 Y viendo esto Pedro, respondió al pueblo: Varones Israelitas, ¿por qué os maravilláis de esto? ó ¿por qué ponéis los ojos en nosotros, como si con nuestra virtud ó piedad hubiésemos hecho andar á éste?

13 El Dios de Abraham, y de Isaac, y de Jacob, ✝3.13 cp. 5.30 y 22.14.el Dios de nuestros padres ha ✝3.13 Jn. 16.14 y 17.1.glorificado á su Hijo Jesús, al cual vosotros entregasteis, y negasteis delante de Pilato, juzgando él que había de ser suelto.

14 Mas vosotros ✝3.14 Mt. 27.20. Mr. 15.11. Lc. 23.18,20,21. Jn. 18.40 y 19.15.al Santo y al Justo negasteis, y ✝3.14 Lc. 23.17-19,25.pedisteis que se os diese un homicida;

15 Y matasteis al Autor de la vida, al cual ✝3.15 cp. 2.24.Dios ha resucitado de los muertos; de lo que nosotros somos ✝3.15 Lc. 24.48.testigos.

16 Y en la fe de ✝3.16 ver. 6su nombre, á éste que vosotros veis y conocéis, ha confirmado su nombre: y ✝3.16 Mt. 9.2.la fe que por él es, ha dado á éste esta completa sanidad en presencia de todos vosotros.

17 Mas ahora, hermanos, sé que ✝3.17 Jn. 16.3. cp. 13.27por ignorancia lo habéis hecho, como también vuestros príncipes.

18 Empero, ✝3.18 Lc. 24.27.Dios ha cumplido así lo que había antes anunciado por boca de todos sus profetas, que su Cristo había de padecer.

19 Así que, arrepentíos ✝3.19 cp. 2.38.y convertíos, para que sean borrados vuestros pecados; pues que vendrán los tiempos del refrigerio de la presencia del Señor,

1 Testimonio de Pedro y Juan

2 ante el pueblo y el Sanedrín.

20 Y enviará á Jesucristo, que ✝3.20 ver. 18os fué antes anunciado:

21 Al cual de cierto ✝3.21 cp. 1.11.es menester que el cielo tenga hasta los tiempos de la restauración de todas las cosas, que habló Dios por boca de sus santos profetas que han sido desde el siglo.

1 Pedro y Juan en libertad.

2 Ananías y Safira.

22 Porque Moisés dijo á los padres: ✝3.22 Dt. 18.15,19. cp. 7.37.El Señor vuestro Dios os levantará profeta de vuestros hermanos, como yo; á él oiréis en todas las cosas que os hablare.

23 Y será, que cualquiera alma que no oyere á aquel profeta, será desarraigada del pueblo.

24 Y todos los profetas desde ✝3.24 1 S. 3.20.Samuel y en adelante, todos los que han hablado, han anunciado estos días.

25 Vosotros sois los hijos de los profetas, y del pacto que Dios concertó con nuestros padres, diciendo á Abraham: ✝3.25 Gn. 22.18.Y en tu simiente serán benditas todas las familias de la tierra.

26 A vosotros primeramente, Dios, habiendo levantado á su Hijo, ✝3.26 cp. 13.46.le envió para que os bendijese, ✝3.26 Mt. 1.21.a fin de que cada uno se convierta de su maldad.